Į taip pavadintą praktinį seminarą-diskusiją sausio 31 d. vilniečius pakvietė VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetas.
Pasak Alumnų ir partnerystės prodekano doc. dr. Giedriaus Garbinčiaus, seminaro-diskusijos tikslas – aptarti sostinės viešojo transporto problemas transportininkų kalvėje, kartu ieškoti išeičių, kad susisiekimas Vilniuje taptų geresnis. „Aptarsime ir pasidalinsime įžvalgomis apie Vilniaus susisiekimo sistemą, jos vystymo kryptis ir kitus su susisiekimu susijusius klausimus“, – sakė G. Garbinčius.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) direktorė Loreta Levulytė–Staškevičienė pristatė JUDU veiklas bei gyventojams teikiamas paslaugas. Pasak jos, šiuo metu 87 proc. kelionių Lietuvoje atliekama automobiliais, todėl keleivių vežimo paslaugą būtina gerinti, siekti, kad ji būtų prieinama visiems. „Turime dirbti, kad automobiliai turėtų alternatyvą, tokiu būdu sumažintume išmetamų teršalų kiekį miestuose“, – sakė L. Levulytė–Staškevičienė.
Ji taip pat pristatė kelionių pasiskirstymą pagal transporto rūšis, tikslus, kurių ketinama siekti gerinant viešąjį transportą: 2030-aisiais 70 proc. kelionių turėtų būti darnios, be nuosavų automobilių. Tam reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą. Pasak L. Levulytės–Staškevičienės, šiuo metu gatvės neatitinka nūdienos reikalavimų, o viešojo transporto paslauga nėra gera išplėtota, autobusai bei troleibusai tiek miesto centre, tiek privežamaisiais maršrutais važinėja pernelyg retai.
Pranešėja taip pat pabrėžė viešojo transporto kompleksiškumo svarbą, kalbėjo apie mažos taršos zonas, kurias ketinama diegti Vilniuje, taip pat – A juostų plėtrą. Labai svarbu integruoti ir priemiesčių maršrutus, šiuo metu šia tema kalbama su Vilniaus rajono savivaldybe dėl bendro bilieto ir maršrutų derinimo.
L. Levulytė–Staškevičienė išvardino iššūkius, kurie laukia viešojo transporto srityje, kalbėjo apie būtinybę didinti bilietų kainas, pristatė ateities planus, tarp jų – ekologiškas transporto diegimas mieste.
Kalbėjusioji sulaukė daug auditorijos klausimų – tiek dėl eismo gerinimo sostinėje, tiek dėl galimo naujų viešojo transporto rūšių atsiradimo, tiek dėl viešojo transporto plėtros ar problematikos.
Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento Gintaro Nakučio, nemaža dalis auditorijos užduotų klausimų buvo apie tai, kaip gerinti įvažiavimą į miestą, eismą lengvaisiais automobiliais gatvėse. „Jei siekiame švaresnio ir patogesnio miesto, visų pirma turime kalbėti ne apie tai, kad būtų patogiau judėti nuosavais automobiliais. Turime siekti, kad keliauti viešuoju transportu būtų patogiau, kad kuo daugiau žmonių paliktų nuosavus automobilius namuose arba jų atsisakytų apskritai. Dera kuo daugiau lėšų skirti ne infrastruktūrai, bet viešajam transportui“, – sakė G. Nakutis.
Jam kilo klausimų ir dėl ekologiško transporto plėtros, konkrečiai – dėl galios trūkumo elektriniams autobusams įkrauti, su kuriuo jau susiduria ekologiškas transporto priemones įsigiję miestai, dėl galios mokesčio jiems. Jis domėjosi, kokia įkrovimo stotelių plėtra numatyta sostinėje, ar jų pakaks. „Manau, jog įkrovimo stotelės neturėtų priklausyti miestui, o ne kiekvienam vežėjui, laimėjusiam konkursą vežti keleivius vienu ar kitu maršrutu. Tokiu būdu, pasikeitus vežėjui, nereikės ieškoti naujų įkrovimo galimybių“, – sakė G. Nakutis.
Anot jo, viešojo transporto srityje reikalingas ryškus pokytis. Tam, kad žmonės jį rinktųsi, nuosavais automobiliais keliauti turėtų būti nepatogu.
L. Levulytė–Staškevičienė atsakė į klausimus dėl ateities transporto, dėl bilietų brangimo, jų kainodaros ir pan.
Seminare-diskusijoje taip pat dalyvavo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič, Viešojo transporto organizavimo vadovas Arnas Misiūnas.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos