Lietuvos viešojo transporto sektorius pastaraisiais metais keičiasi itin sparčiai – šalies miestus ir rajonus pasiekia vis daugiau alternatyviaisiais degalais varomų autobusų, transporto priemonių parkams atnaujinti skiriamos Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšos.

Vis dėlto daliai savivaldybių bei vežėjų transporto parko atnaujinimo klausimas vis dar išlieka artimiausių metų darbotvarkės klausimu.

Laiko pasirengti pokyčiams lieka vis mažiau. Viena svarbiausių datų Lietuvos keleivinio transporto sektoriui – 2029 m. sausio 1-oji.

Galiojantis Lietuvos Respublikos Alternatyviųjų degalų įstatymas numato, kad nuo šios datos viešojo keleivių vežimo keliais transporto priemonės turės naudoti alternatyviuosius degalus.

2029-ieji nėra vien politinis tikslas ar rekomendacinė data. Tai – šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintas terminas, kuriam autobusų parkai, viešojo transporto operatoriai ir savivaldybės turėtų pradėti ruoštis jau dabar.

2032-ieji nepakeitė 2029 metų termino

Viešojoje erdvėje pasitaiko teiginių, kad viešojo transporto pertvarkos terminas esą buvo arba turėtų būti nukeltas iki 2032 metų.

Vis dėlto šiuo metu tokiam teiginiui nėra pagrindo. Alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyta 2029 m. data nėra pakeista. Priešingai – naujausiuose valstybės planavimo dokumentuose ir toliau numatomi konkretūs veiksmai, rengiantis būtent 2029 m.

Elektrinių kelių transporto priemonių plėtros veiksmų plane numatyti ir Kelių transporto kodekso pakeitimai, susiję su reikalavimais viešojo transporto autobusams nuo 2029 metų. Valstybė ne tik nėra atsisakiusi 2029 m. termino, bet ir planuoja papildomus teisinio reguliavimo pakeitimus, kurie turėtų padėti pasirengti jo įgyvendinimui.

2032-ieji oficialiuose dokumentuose iš tiesų minimi, tačiau kitame kontekste. 2027–2032 m. laikotarpiui numatytos Socialinio klimato fondo finansavimo priemonės, skirtos netaršioms M2 ir M3 kategorijų viešojo transporto priemonėms įsigyti ar perdaryti. Tačiau finansavimo priemonės laikotarpio pabaiga 2032 m. nėra 2029 m. įstatyminio reikalavimo nukėlimas. Šių dviejų datų nereikėtų painioti.

Įdomu ir tai, kad dar 2021 m. „eBus.lt“ pateiktuose klausimuose tuometiniam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui būtent 2029-ieji buvo įvardyti kaip svarbi data viešojo transporto parkams pereinant prie alternatyviųjų degalų. Atsakydamas ministras kalbėjo ir apie būtinybę šiam pokyčiui išnaudoti Europos Sąjungos paramos galimybes.

Būtent todėl šiuo metu nėra pagrindo planuoti transporto parkų atnaujinimą vadovaujantis prielaida, kad 2029 m. reikalavimas automatiškai bus nukeltas iki 2032 metų.

Reikalavimai griežtėja jau dabar

2029-ieji taip pat nėra data, nuo kurios pokyčiai viešajame transporte tik prasidės. Reikalavimai transporto priemonių pirkimams griežtinami jau dabar.

Valstybės planavimo dokumentuose numatyta, kad nuo 2026 m. viešuosiuose pirkimuose 100 proc. įsigyjamų M3 klasės autobusų turi būti varomi alternatyviaisiais degalais, o pusė jų turi būti nulinės taršos – elektriniai arba vandeniliu varomi autobusai.

Tai reiškia, kad viešojo transporto parkų transformacija jau vyksta, o 2029-ieji bus ne jos pradžia, bet dar vienas svarbus etapas.

Valstybė ir Europos Sąjunga transporto parkams atnaujinti skiria nemažas lėšas. Vien 2026 m. liepą paskelbta apie 22,8 mln. eurų finansavimą 141 naujam autobusui devyniose Lietuvos savivaldybėse. Iš jų 125 autobusai bus elektriniai, dar 16 – varomi vandeniliu. Vilniaus viešajam transportui šiais metais taip pat skirta 13,4 mln. eurų ES parama 115 elektrinių autobusų projektui.

Tai rodo, kad šiuo metu viešojo transporto parkams yra palankus laikotarpis derinti savo ilgalaikius transporto atnaujinimo planus su valstybės ir Europos Sąjungos finansavimo priemonėmis.

Vis dėlto nėra garantijos, kad šiuo metu galiojančios paramos sąlygos, finansavimo intensyvumas ar konkrečioms priemonėms skiriamų lėšų kiekis toks pats išliks ir artėjant 2029-iesiems.

Savivaldybių pažanga jau vertinama

Viešojo transporto atnaujinimas ir išmetamo CO₂ kiekio mažinimas tampa ne tik atskirų autobusų parkų, bet ir pačių savivaldybių veiklos vertinimo dalimi.

Aplinkos ministerija kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingą, kuriame savivaldybės vertinamos pagal 49 kriterijus devyniose aplinkos politikos srityse. Tarp jų yra susisiekimas bei klimato kaitos valdymas ir politika. Reitingo tikslas – ne tik išskirti lyderius, bet ir įvertinti realią savivaldybių aplinkosauginę pažangą bei Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

2025 m. susisiekimo srityje geriausiai įvertintos Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybės. Klimato kaitos valdymo ir politikos srityje pirmavo Tauragės rajono, Trakų rajono ir Mažeikių rajono savivaldybės.

Tokie vertinimai tampa papildomu indikatoriumi, parodančiu, kiek savivaldybių deklaruojami tikslai sutampa su realiai įgyvendinamomis priemonėmis.

Daugelis savivaldybių savo strateginiuose, Klimato kaitos ar Darnaus judumo planuose yra numačiusios mažinti transporto išmetamo CO₂ kiekį, atnaujinti viešojo transporto parkus ir laipsniškai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Vis dėlto praktikoje transporto priemonių įsigijimas, infrastruktūros projektai ar suplanuotos investicijos neretai įgyvendinamos lėčiau, nei buvo numatyta pirminiuose planuose, todėl vis svarbiau vertinti ne tik deklaruojamus tikslus, bet ir realų jų įgyvendinimo tempą.

Planai turi virsti konkrečiais sprendimais

Pasirengimas 2029 m. reikalavimams nėra vien autobusų pirkimo procedūra. Savivaldybei ar transporto operatoriui pirmiausia reikia įvertinti, kokia technologija ir kokios rūšies alternatyvieji degalai geriausiai tinka konkrečiam transporto parkui, jo maršrutams ir eksploatavimo sąlygoms.

Pasirinkus elektrinius autobusus reikia vertinti maršrutų ilgį, dienos ridą, energijos sąnaudas, baterijų talpą, įkrovimo galią, transformatorinių bei elektros tinklo pajėgumus, įkrovimo infrastruktūros vietą ir galimą parkų rekonstrukciją.

Pasirinkus kitas alternatyviųjų degalų technologijas, taip pat būtina iš anksto įvertinti degalų tiekimo infrastruktūrą, transporto priemonių eksploatacijos ekonomiką, techninio aptarnavimo galimybes ir ilgalaikį pasirinktos technologijos prieinamumą.

Prie to prisideda viešųjų pirkimų procedūros, finansavimo paraiškų rengimas, transporto priemonių gamyba ir pristatymas, infrastruktūros projektavimas bei statyba, vairuotojų ir techninio personalo mokymai. Dėl to nuo pirmųjų skaičiavimų ir strateginių sprendimų iki naujų autobusų išvažiavimo į maršrutus gali praeiti dveji ar net treji metai. Būtent dėl šios priežasties 2029-ieji šiandien jau nebėra tolima perspektyva.

Savivaldybei ar vežėjui, kuris tik 2028 metais pradės spręsti, kokias transporto priemones pirkti ir kokios infrastruktūros joms reikės, gali būti sudėtinga visus projektus įgyvendinti laiku.

Parama – galimybė, bet ne priežastis laukti

Lietuvos autobusų parkų atsinaujinimas pastaraisiais metais įgavo nemažą pagreitį. Įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose jau eksploatuojami elektriniai bei kitomis alternatyviomis technologijomis varomi autobusai, o artimiausiais metais jų skaičius turėtų dar augti. Tam bus reikalingos ir valstybės bei Europos Sąjungos investicijos.

Vis dėlto autobusų parkams ir savivaldybėms svarbu atskirti du dalykus – finansavimo priemonių terminus ir įstatyme nustatytus reikalavimus. Tai, kad tam tikros paramos programos gali būti įgyvendinamos iki 2032 metų, nereiškia, kad iki tos datos galima atidėti pasirengimą 2029 m. reikalavimams. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas 2029 m. datos nepanaikino, todėl savivaldybėms ir autobusų operatoriams, kurie dar nėra parengę aiškaus transporto parko atnaujinimo plano, verta jau dabar atsakyti į pagrindinius klausimus: kiek transporto priemonių reikės pakeisti, kokią alternatyviųjų degalų technologiją pasirinkti, kokios infrastruktūros tam reikės, kiek užtruks jos įrengimas ir kokiomis valstybės ar Europos Sąjungos finansavimo priemonėmis galima pasinaudoti.

2029-ieji gali atrodyti dar pakankamai toli, tačiau viešojo transporto sektoriaus investicijų cikle tai – jau artimiausia ateitis.

LKVA informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka