Balandžio 6-ąją Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacija (ADIA) pakvietė savo narius į visuotinį susirinkimą. Tikrieji asociacijos nariai patvirtino 2022-ųjų balanso, veiklos rezultatų ataskaitas, taip pat – 2023 m. biudžetą bei veiklos planą. Vėliau Technologijos mokslo daktaras Saugirdas Pukalskas pristatė pranešimą „Transporto dekarbonizacija: mitas ar realybė?“. Renginys baigėsi dalyvių diskusijomis apie komercinio transporto ateities perspektyvas.
Ar reikalavimai – įgyvendinami?
ADIA prezidentas Virginijus Korsakas pasidžiaugė, kad asociaciją pastaruoju metu papildė naujas narys, tai – Telšių autobusų parkas.
Prezidentas Šiaulių bendrovei „Busturas“ įteikė sertifikatą, liudijantį, jog per vasario mėnesį įmonė, naudodama biometaną, į atmosferą išmetė 306 tonomis CO2 emisijų mažiau. Tokį pat sertifikatą gaus ir bendrovė „Kauno autobusai“, kuri per tą patį laikotarpį sutaupė 159 t t emisijų, o Klaipėdos autobusų parkas – 252 tonas. Tokiu būdu įmonės sėkmingai ir nuosekliai vykdo Žaliojo kurso programą.
V. Korsakas taip pat kalbėjo apie itin sparčiai vykstančius pokyčius energetikos ir transporto rinkose, kurie sukelia daug naujų iššūkių. „Pastaruoju metu buvo daug kalbėta apie tai, kad pagrindinį dėmesį derėtų skirti elektra varomoms transporto priemonėms. Šiuo metu sunkiojo komercinio transporto rinkoje situacija ženkliai keičiasi dėl rizikų valdymo – prasidėjus karui Ukrainoje tapo aišku, jog priklausomybė vienai energijos rūšiai sukelia didelių iššūkių. Būtina skirtingų energijos rūšių sinergija, daugeliu atvejų tai būtų rizikas išskaidantis veiksnys“, – sakė ADIA prezidentas.
Jis pristatė elektra ar vandeniliu varomų transporto priemonių privalumus bei trūkumus, priminė, jog šiuo metu sunkusis krovininis transportas kol kas neturi galimybių naudoti nei elektrą, nei vandenilį. „Kalbama apie tolesnę ateitį, kad visas transportas turi būti varomas elektra ar vandeniliu. Vis dėlto peršokti išsyk į kitą laikmetį, pakeisti transporto priemones, infrastruktūrą neįmanoma – transportas negali sustoti iki vėlesnių laikų. Privalome galvoti, ką galima padaryti čia ir dabar, be papildomų išlaidų. Reikalingas pereinamasis laikotarpis, kuris truks galbūt dešimtmetį. Šiuo atveju puiki alternatyva galėtų būti biometanas“, – sakė V. Korsakas.
Ilgalaikės ir trumpalaikės perspektyvos transportui
S. Pukalskas pranešime daugiau dėmesio skyrė lengvųjų automobilių ateičiai, pristatė trumpalaikes ir ilgalaikes perspektyvas, kaip transportas atrodys po dešimties ir po penkiasdešimties metų.
Profesoriaus manymu, ateitis priklauso elektra varomoms transporto priemonėms. Energija jiems bus gaunama iš saulės, vėjo, kitų ekologiškų energijos šaltinių. „Problema ta, jog energiją iš atsinaujinančių žaliavų reikia kažkaip akumuliuoti, jos negalime iškart sunaudoti – saulė šviečia dieną, vėjas taip pat pučia ne visada. Vandenilis būtų vienas iš geresnių akumuliatorių. Jei turėsime vandenilio, be abejo, turėsime ir vandenilinius automobilius“, – sakė S. Pukalskas.
Pranešėjas taip pat kalbėjo apie gamtoje esančius ličio rezervus, kiek elektrinių automobilių baterijų galima pagaminti iš esamo rezervo, lygino automobilių su vidaus degimo varikliais, elektrinių bei vandenilinių efektyvumą ir pan.
S. Pukalskas pristatė kartu su ADIA vykdomą projektą „Žaliojo vandenilio panaudojimas transporte“, kur vandeniliui gaminti reikalinga elektros energija būtų pasitelkiama tada, kai ji pigiausia, vandenilio atsargos kaupiamos ir panaudojamos tada, kada jų reikia.
Komercinių transporto priemonių problematika
„Scania Lietuva“ generalinis direktorius Darius Snieška kalbėjo apie komercinio transporto pritaikymą naudoti alternatyvius degalus, apie tai, kokie žingsniai daromi šia linkme. Jo teigimu, „Scania“ jau gamina elektra varomus sunkvežimius, bet jie kol kas gali gabenti krovinius tik regioniniais maršrutais, o ne tolimaisiais reisais – kuo ilgesnį maršrutą nuvažiuoja transporto priemonė, tuo daugiau sveria joje įmontuotos baterijos. Krovinius gabenantiems vežėjams papildomas svoris yra rimta problema. „Vis dėlto reikėtų pabrėžti, jog visi komercinių transporto priemonių gamintojai šiuo metu daug dėmesio skiria elektrifikacijai“, – pabrėžė D. Snieška.
„Scania Lietuva“ vadovas taip pat kalbėjo apie aiškėjančias Euro 7 standartų reikalavimų normas vidaus degimo varikliams, kuriuos įgyvendinti gali būti labai sudėtinga, tai taip pat verčia gamintojus pereiti prie alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių.
Diskusijos dalyviams kilo klausimų, ar ilgalaikėje perspektyvoje elektra ar vandeniliu varomoms transporto priemonėms pakaks švarios energijos, jie pasigedo aiškesnės valstybės kuriamų strategijų įgyvendinimo strategijos, taip pat – biometano perspektyvų komerciniame transporte.
Biometanas – ne paraštėse
V. Korsakas priminė, jog pastaruoju metu Lietuvos keleivių vežimo asociacija atliko apklausą, kokiais alternatyviais degalais varomų transporto priemonių norėtų įsigyti keleivių vežėjai, biometanas neatsidūrė paraštėse. LKVA prezidentas Gintaras Nakutis trumpai pristatė apklausos rezultatus, priminė, kiek lėšų iš ES fondų skirta keleivinio transporto priemonių parkams atnaujinti ekologiškomis transporto priemonėmis.
„Pasigendame aiškesnės Susisiekimo ministerijos pozicijos. Aplinkos ministerija remia biometano fabrikus, turėsime vietinius gamintojus, šimtai milijonų investuota į švarios energijos gamybą. Kreipėmės į Susisiekimo ministeriją ir sulaukėme atsakymo, jog taršių sunkiojo transporto priemonių pakeitimo į biodujomis varomas transporto priemones pakeitimo skatinimo priemonės paskelbimas, taip pat viešųjų biodujų užpildymo stotelių įrengimo skatinimo priemonės paskelbimas priklauso nuo Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos suteikimo priėmimo termino. Reikiami dokumentai EK yra pateikti, laukiama sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kiek laiko užtrukdavo ankstesnių valstybės pagalbos klausimų derinimas su EK, sprendimo galima tikėtis tik maždaug liepos mėnesį. Priklausomai nuo EK sprendimo datos, nacionalinių teisės aktų parengimui, suderinimui ir patvirtinimui, kvietimų paskelbimui reikės apie 1 -1,5 mėnesio“, – sakė „SG Dujos“ atstovas Marius Čižas.
Asociacijos nariai kalbėjo apie tai, kad iššūkių ir problemų šioje srityje ypač daug, o tinkamų sprendimų kol kas pasigendama.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos