Apie biodujų naudojimo perspektyvas – Kaune

Rugsėjo 22-ąją Kaune rinkosi biodujų diegimo transporte entuziastai. Čia vyko Baltijos Biodujinių autobusų projekto regioninis seminaras.

Tarša didėja

Didėjant aplinkos užterštumui, ekologams garsiau ir garsiau primenant apie gresiantį globalinį atšilimą bei jo sukeltus padarinius, civilizuotuose kraštuose vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos švarai. Ypač susirūpinta transporto išmetamais teršalais, kurie sudaro apie 70 proc. į atmosferą išmetamo CO2 kiekio.

„Automobilių išmetimo vamzdžiai paskleidžia apie du šimtus cheminių junginių. Daugelis iš jų labai pavojingi žmogaus sveikatai. Ypač didelį pavojų kelia anglies ir azoto oksidai, angliavandeniliai, sieros dujos, suodžiai ir kt. Ypatingą grupę sudaro kancerogeninės medžiagos, kurios kaupiasi žmogaus organizme ir sukelia įvairias ligas“, – primena Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotoja Asta Mikalauskienė.

Siekiant sumažinti taršą, vis dažniau automobilių varikliai pritaikomi naudoti ne tradicines degalų rūšis, o iš atsinaujinančių šaltinių gaunamą kurą. Pasaulyje vis plačiau naudojamas biodyzelinas, etanolis, o pastaruoju metu – ir biodujos.

Biodujos – tai atsinaujinantis energijos šaltinis, susidarantis vykstant natūraliems atliekų irimo procesams. Joms išgauti gali būti naudojamos buitinės, restoranų bei nuotekų valymo gamyklų atliekos ir kt. Biodujos generuojamos vietoje, tad dar vienas jų pranašumas – mažėjanti priklausomybė nuo energijos tiekėjų.

Pasaulyje populiarėja

Į Kauną susirinkę pranešėjai iš itin didelę patirtį šioje srityje turinčių Skandinavijos šalių pasidalijo patirtimi apie biodujų naudojimą viešajame transporte.

Ypač šie degalai populiarūs Švedijoje, kur biodujos miestų autobusuose naudojamos jau nuo 2004-ųjų. Stokholmo viešojo transporto projektų vadovo Lennarto Hallgreno teigimu, šiuo metu Stokholme važinėja per 150 autobusų, varomų biodujomis. „Per keletą ateinančių metų ketiname turėti jau 500 tokių autobusų“, – sako L. Hallgrenas. Iki 2025-ųjų švedai ketina pasiekti, kad visi šalies autobusai važinėtų naudodami degalus, gaunamus iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Šalyje veikia ne viena biodujų gamykla, iš kurių biodujos tiekiamos ne tik autobusų parkams, bet ir kitiems vartotojams. Nors šie degalai, pasak L. Hallgreno, yra brangesni, tačiau visai neteršia aplinkos, todėl jiems prioritetą teikia šalies politikai.

Populiarios biodujos ir Norvegijoje. Bergeno mieste, kuriame gyvena apie 10 proc. šalies gyventojų, važinėja per 80 suspaustomis gamtinėmis dujomis varomi autobusų. Ateityje šį kurą turėtų naudoti visi autobusai. Biodujos kol kasketinama naudoti tik viešajame transporte – toks buvo miesto politikų sprendimas. „Netrukus planuojame įsigyti dar 75 naujus autobusus, kurie naudos tik biodujas“, – sako kompanijos „HOG Energi“ atstovas.

Biodujos populiarėja ir tradiciškai daug dėmesio ekologijai skiriančioje Suomijoje. Nors, pasak VTT Techninių tyrimų centro atstovės Monos Arnold, šie degalai yra brangesni nei tradiciniai, jie gerokai sumažina į aplinką išmetamų teršalų kiekį. Helsinkyje šiuo metu važinėja 110 autobusų, naudojančių suspaustas gamtines dujas. Suomiai siekia didinti tokių transporto priemonių kiekį, skatina vežėjus naudoti transporto priemonėse gamtines bei biodujas.

Pastaruoju metu apie biodujų diegimą galvoja ir Estijos Tartu miesto vadovai. Kol kas čia rengiami projektai, tiriami įvarūs biodujų gamybos, paskirstymo bei naudojimo aspektai. „Per pirmąjį 2011 m. pusmetį Tartu miesto gatvėse pasirodys penki suspaustomis gamtinėmis dujomis varomi autobusai. Bus atidaryta ir dujų pildymo stotis, tad Tartu taps pirmuoju Estijos miestu, kurio autobusai važinės naudodami suspaustas gamtines dujas“, – sako Tartu miesto savivaldybės vicemeras Margus Hansonas.

Perspektyvos Lietuvoje

Lietuva, kaip ir Europos Sąjunga, įsipareigojo iki 2008-2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų emisijas 8 proc. Šalyje vis garsiau kalbama apie biodujų diegimą transporte. Tarp seminaro dalyvių kilo diskusijos – ar šios perspektyvos yra realios, ar jos gali būti įgyvendintos artimiausiu metu?

Lietuvos energetikos instituto Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo Juozo Savicko teigimu, Lietuva kol kas nėra pasirengusi pradėti naudoti biodujas transporto priemonėse. „Lietuvoje tik 2014-aisiais ketinama priimti biodujų naudojimo standartą, kitus reikalingus normatyvus. Iki tol iš esmės šioje srityje negalima imtis jokių darbų. Norint paspartinti biurokratines procedūras, galbūt derėtų pasitelkti užsienio partnerius“, – sako J. Savickas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje veikia septynios biodujų jėgainės, tačiau visose biodujos suvartojamos kogeneraciniuose įrengimuose šiluminės bei elektros energijos gamybai. „Kalbos apie biodujų vartojimą šalies autotransporte, mano nuomone, kol kas neturi realaus pagrindo. Pirmiausia derėtų įdiegti ir išplėtoti suspaustų gamtinių dujų vartojimo infrastruktūrą. Norint plėtoti bioenergetikos verslą, būtina realiai įvertinti visas galimybes – čia negalima tikėtis didelio pelno; šios srities projektai yra gana brangūs, reikalaujantys didelių investicijų, o jų prioritetai – aplinkosauginiai. Prieš skirdami lėšas projektams įgyvendinti, turėtume įvertinti: ar toje vietovėje yra arba susidaro pakankami pirminės energijos išteklių kiekiai, ar yra pagamintos energijos vartotojų, ar yra galimybė tiekti pagamintą energiją į atitinkamus tinklus“, – sako J. Savickas.

Didžiųjų šalies autobusų parkų vadovai teigia pasirengę pradėti biodujų erą Lietuvoje. Suspaustomis gamtinėmis dujomis jau važinėja šimtas UAB „Vilniaus autobusai“ autobusų. „Kadangi turime sukūrę visą reikalingą infrastruktūrą, biodujas autobusuose galėtume pradėti naudoti nors ir rytoj“, – sako UAB „Vilniaus autobusai“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis. Šiai idėjai pritaria ir sostinės politikai. „Prieš keletą mėnesių apsisprendėme imtis biodujų diegimo miesto transporte projekto. Jei Susisiekimo ministerija parems, įsigysime tiek biodujomis varomų autobusų, kad jų užtektų važinėti miesto centre. Ateityje turėtume pasiekti, kad visas miesto transportas naudotų vien tik ekologiškus degalus“, – sako sostinės mero pavaduotojas Romas Adomavičius.

Diegti miesto transporte biodujas pasirengę ir klaipėdiškiai. „Klaipėdos miesto keleivių vežėjai jau ketverius metus eksploatuoja suspaustomis gamtinėmis dujomis važiuojančius autobusus. Jei būtų sureguliuota biodujų gamyba, galėtume jas išsyk pradėti naudoti miesto transporte“, – sako „Klaipėdos keleivinio transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.

Alternatyvios degalų rūšies atsiradimui mieste neprieštarautų ir kauniečiai. „Turime pasistatę eksperimentinę degalinę, kuri gali pripildyti dujomis 3-4 autobusus. Problemų su šio projekto diegimu nestinga, tačiau manome, jog biodujų vartojimo perspektyva – didžiulė“, – sako UAB „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Iniciatyvai pritaria ir Kauno miesto savivaldybės Transporto ir Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras. „Didieji šalies miestai pernelyg užteršti, todėl ieškoti alternatyvių degalų šaltinių yra būtina. Tačiau prieš pradedant biodujų vartojimą, derėtų atlikti jų naudojimo automobiliuose galimybių studiją, išsiaiškinti biodujų gavimo šaltinius. Šiems projektams įgyvendinti būtina užsitikrinti ir šalies politikų paramą. Derėtų pagalvoti apie galimybę gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų“, – sako P. Keras.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka