Susisiekimo ministerija surengė konferenciją „Viešojo transporto Lietuvoje iššūkiai ir galimybės“, kurioje dalyvavo savivaldybių atstovai ir vežėjai iš visos Lietuvos.
Valdžios atstovai – apie reformą
Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas paslaugų teikimo modelis pagal tarpmiestinio susisiekimo autobusais reformą. Siekiant užtikrinti konkurenciją, visi vežėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali netrukdomai ateiti į paslaugų rinką ir gauti neterminuotą leidimą teikti keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugas. Konferencijoje kalbėta apie tai, kaip įgyvendinama reforma, apie dabartinę situaciją tolimojo susisiekimo autobusais rinkoje.
Konferencijos dalyvius sveikino susisiekimo ministras Marius Skuodis. Pasak jo, tolimasis ir vietinis susisiekimas-labai aktualus šalies gyventojams, ypač – gyvenantiems regionuose. Jis labai reikšmingas ir verslui.
Apie tolimojo susisiekimo autobusais reformos pagrindinius iššūkius kalbėjo susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas. Anot jo, svarbiausias tikslas šiuo metu – įveikti kylančius iššūkius, sutvarkyti pandemijos pasekmes, tobulinti transporto sektorių.
Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos skyriaus vedėjas Virginijus Čiškauskas skaitė pranešimą „Keleivis ir jo pasirinkimai“, kur pabrėžė, jog, įgyvendinant tarpmiestinio susisiekimo autobusais reformą, bendradarbiaujama su jau esamais vežėjais, stengiantis užtikrinti sklandžią jų adaptaciją prie naujo modelio. Jis taip pat kalbėjo apie būtinybę gerinti susisiekimą keleiviams, taip pat suvienodinti konkurencijos sąlygas visiems vežėjams.
Tarpsavivaldybinio viešojo transporto plėtros galimybes pristatė Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyresnysis patarėjas Andrius Valickas.
Tarpsavivaldybinis (anksčiau vadintas regioniniu) susisiekimas kelia nemažai klausimų vežėjams. Jį inicijuoja Vidaus reikalų ministerija, transporto politiką formuoja Susisiekimo ministerija, todėl pasigendama pastarosios įsitraukimo. Keleivių vežėjų manymu, būtina į šį procesą įtraukti ir socialinius partnerius bei vežėjus.
Akivaizdu, jog tarpsavivaldybinis susisiekimas reikalaus kelių gretimų savivaldybių bendros viešojo transporto politikos. Taip pat abejonių kyla dėl regioninių maršrutų finansavimo ir valstybės prisidėjimo galimybių.
Išsakyta mintis, kad visos Lietuvos regioniniams maršrutams finansuoti gali prireikti apie 12 mln. Eur – po 6 mln. Eur iš savivaldybių ir valstybės biudžetų. Vežėjų skaičiavimais, siekiant sukurti patrauklius keleiviams regioninius maršrutus, lėšų gali reikėti keleriopai daugiau. Ar tiek lėšų bus surasta – kol kas neaišku, reikėtų tinkamos analizės ir tik po to priimti sprendimus.
„LTG Link“ – apie geresnes paslaugas keleiviams
UAB „LTG link“ verslo vystymo ir rinkodaros vadovė Modesta Gusarovienė pristatė viešojo transporto, kaip pagrindinio ir pirmojo keleivių pasirinkimo, skatinimo ir keleivio patirties tobulinimo galimybes, integruojant skirtingas transporto rūšis, pritaikant infrastruktūrą darniam judumui, leidžiančiam iš vienos transporto rūšies patogiai persėsti į kitą, palengvinant bilietų įsigijimo procesą, sudarant patogų tvarkaraščių tinklą, apie judėjimo daugiarūšiškumą (multimodalumą) ir viešojo transporto skatinimą.
„Siekiame, kad viešasis transportas populiarėtų ir keleiviai būtų labiau patenkinti kelionių patirtimi. Po kiekvienos kelionės stengiamės gauti grįžtamąjį ryšį iš keleivių ir iš karto reaguojame į pastabas. Deja, šiuo metu Lietuva 7 proc. atsilieka nuo Europos vidurkio, renkantis susisiekimą traukiniais“, – teigė M. Gusarovienė.
Pasak M. Gusarovienės, „Lietuvos geležinkeliai“ 2023 m. vežė 7,5% daugiau keleivių, lyginant su 2022 m., vyko 168 traukinių reisai per vieną dieną, o vidutinis vieno keleivio nuvažiuotas atstumas siekė 92 km.
ES parama – parkams atnaujinti
Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento direktoriaus Sauliaus Kerzos teigimu, 2014–2020 m. 12 savivaldybių įsigijo 189 vnt. ekologiškų transporto priemonių. 15,7 mln. Eur sausio mėnesį jau paskirstyta elektrinių autobusų įsigijimui ir elektros įkrovimo stotelėms. Artimiausiu metu planuojama paskirstyti dar 68,3 mln. Eur miestų ir priemiesčių viešojo transporto parkų atnaujinimui; 10,2 mln. Eur – taršių sunkiojo transporto priemonių pakeitimo į naudojančias alternatyviuosius degalus skatinimui; 3,4 mln. Eur – ekologiškų transporto priemonių perdarymo ir gamybos skatinimui.
Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento Gintaro Nakučio, Europos Sąjungos parama, kuri šiuo metu numatyta parkams atnaujinti, yra gerokai per menka: „Suskaičiavome, kad iš viso šalies viešojo transporto parkams (apie 3,2 tūkst. transporto priemonių) atnaujinti iki 2029 metų prireiks apie 1,5 milijardo eurų. Valstybės numatyta parama sudaro tik labai menką dalį – vos 250 mln. eurų. Be to, siūlomos priemonės keleivių vežėjams nepatrauklios dėl per mažo finansavimo intensyvumo. Konferencijoje išgirdome, kad jau yra parengti paramos priemonių panaudojimo atnaujinimo aprašai, kurie bus palankesni vežėjams, bet ar juose bus išspręsti esminiai probleminiai klausimai pamatysime artimiausiu metu“.
G. Nakučio teigimu, nei keleivių vežėjai, nei savivaldybės savo lėšomis, be valstybės pagalbos, įgyvendinti numatytos strategijos atnaujinti transporto priemonių parkus ekologiškomis transporto priemonėmis nebus pajėgūs nei iki 2027 metų didžiuosiuose miestuose, kaip numatyta Klimato darbotvarkėje, nei iki 2029-ųjų, kaip parašyta Alternatyvių degalų įstatyme, todėl jau dabar laikas galvoti apie terminų atidėjimą.
Keleivių vežėjų pozicija dėl reformos
Diskusijos užvirė dėl tolimojo susisiekimo situacijos Lietuvoje. Pabrėžta, jog nemažos dalies maršrutų nelikę, kalbėta apie problemas, su kuriomis susiduria keleiviai, neturėdami galimybės nuvykti į didmiesčius, rajono centrus.
Keleivių vežėjai teigė pasigendantys viešojo transporto strategijos, studijų, analizės, skaičiavimų, kurie turėjo būti parengti prieš imantis tolimojo susisiekimo reformos.
Konferencijoje dalyvavę vežėjai prisiminė reformos eigą, jos pradžią, kai LTSA buvo numačiusi vos 23 tolimojo susisiekimo maršrutus tarp didžiųjų miestų, kur buvo numatyta pasienio savivaldybes palikti apskritai be tolimojo susisiekimo maršrutų.
Pasak jų, tolimojo susisiekimo autobusais sistema puikiai veikė daugiau kaip 30 metų, keleiviai buvo vežami 353 maršrutais, rinkoje dirbo 42 vežėjai. Šiuo metu likę 230 maršrutų, 28 vežėjai. Įmonių vadovai apgailestavo, kad reforma pradėta įgyvendinti be jokių išankstinių skaičiavimų.
Nei Konkurencijos taryba, nei šalies teismai nereikalavo keisti sistemą iš esmės – tik pabrėžė, jog vežėjų veikla negali būti reglamentuota ministro įsakymais, tai turi būti padaryta valstybės lygmeniu. Keleivių vežėjų supratimu, tereikėjo išlaikyti tai, kas buvo gerai padaryta, ne sugriauti, bet pataisyti normas ir sudaryti galimybes patekti naujiems vežėjams į rinką, tačiau nesudaryti jiems išskirtinių sąlygų, kaip yra dabar.
Pasak keleivių vežėjų, susitikimų su LTSA būta nemažai, tačiau jie dažniausiai baigdavosi be rezultatų. Nemaža dalis dabartinių vežėjų turimų maršrutų yra nuostolingi, tačiau vis tiek stengiamasi užtikrinti paslaugą pelningų maršrutų sąskaita. Bendras maršrutų paketas užtikrina, kad valstybei tolimasis susisiekimas nekainuotų nė cento. Dabartiniai vežėjai pasirašė sutartis su LTSA, kur prisiėmė gausybę įvairių įsipareigojimų, o nauji vežėjai ateis į rinką be jokių įsipareigojimų. Keleivių vežėjų manymu, tokia situacija nėra teisinga.
Dar viena problema, su kuria susiduria tolimojo susisiekimo maršrutais vežantys vežėjai, yra savivaldybių sprendimai diegti nemokamą važiavimą regionų maršrutais. Tokia situacija prisideda prie tolimojo susisiekimo, taip pat – ir geležinkelių prastesnės finansinės situacijos ir gali paskatinti tolimojo susisiekimo, ypač regionuose, laipsnišką nunykimą.
Keleivių vežėjai ragino valdžios atstovus pažiūrėti realybei į akis, išgirsti karčią tiesą apie įgyvendinamos reformos rezultatus, kvietė dar kartą kalbėti apie jos pasekmes ir kartu ieškoti geriausių sprendimų, kad kuo mažiau nukentėtų keleiviai.
Lina Jakubauskienė
