Šiuo metu miesto transporte dirbančių autobusų, kurių visame pasaulyje yra 3,4 mln., išmetami teršalai sudaro ne daugiau kaip 1 proc. CO2 emisijų. Numatoma, kad 2050 m. elektriniai autobusai sudarys 86 % pasaulio parko. „BloombergNEF“ analitikai teigia, kad šis segmentas yra „beveik teisingame kelyje: reikalingos nedidelės papildomos priemonės su politikų įsikišimu”.
„Bloomberg New Energy EVO 2024“ ataskaitoje kalbama apie tai, kaip sprendimai mažinti į aplinką išmetamo anglies dioksidą „prigijo“ komercinių transporto priemonių sektoriuje, ypač – viešojo transporto segmente, rašo sustainableBus.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad iki 2030 m. daugiau nei 60 % pasaulyje parduodamų naujų miesto autobusų bus varomi elektra, o iki 2040 m. šis skaičius padidės iki 83 %. Šis pokytis ypač pastebimas regionuose, kuriuose taikoma griežta aplinkosaugos politika ir teikiama tvirta vyriausybės parama, pvz., Kinijoje, Europoje ir kai kuriuose JAV miestuose.
Kinija pirmauja elektrinių autobusų naudojimo rinkoje – tai šalies politikos ir didelių investicijų į elektromobilių infrastruktūrą pasekmė. Europos šalys seka jos pavyzdžiu, siekdamos Europos Sąjungos iškeltų CO2 emisijų tikslų, įpareigojančių ženkliai sumažinti transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Elektrinių transporto priemonių, ypač autobusų, baterijos sparčiai tobulėja dėl technologijų pažangos ir rinkos dinamikos. Ličio-geležies fosfato (LFP) baterijos įgyja vis daugiau reikšmės dėl didesnio saugumo, ilgesnio gyvavimo ciklo ir mažesnių sąnaudų, lyginant su tradicinėmis ličio jonų baterijomis.
„BloombergNEF“ duomenimis, „LFP baterijas naudojantys autobusai per ateinančius dvejus metus pasieks daugiau nei 50 % pasaulinės rinkos“. Dėl to numatomas nikelio ir mangano poreikis EV baterijose buvo gerokai sumažintas, o tai atspindi didėjantį LFP baterijų dominavimą rinkoje.
eBus.lt
Linos Jakubauskienės nuotrauka
