Gruodžio 14-ąją Seimo Ekonomikos komitetas rinkosi svarstyti tolimojo susisiekimo autobusais reformos.
Komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius priminė, kas numatyta naujai Seime pristatytame projekte, taip pat kalbėjo apie ankstesnę reformą, kur tolimasis susisiekimas buvo numatytas tik tarp apskričių centrų, o iš jų keleivius būtų išvežiojęs regioninis transportas. „Norėtųsi sužinoti – kiek šiai reformai buvo išleista lėšų, kodėl šia parengta studija nesinaudojama?“, – klausė K. Starkevičius.
Jo teigimu, dabartinė reforma parengta atsižvelgus į Konkurencijos tarybos sprendimą bei teismo išvadas, jog tolimąjį susisiekimą autobusais reguliuoti turėtų ne poįstatyminiai aktai, atskiri jų punktai būtų perkelti į įstatymų lygmenį. „Mūsų pagrindinis tikslas tai padaryti. Privalome padaryti tai, ką padaryti mus įpareigojo teismas“, – sakė K. Starkevičius.
Susisiekimo ministerijos poziciją šiuo klausimu pristatė ministras Marius Skuodis. Anot jo, yra du keliai įgyvendinti Konkurencijos tarybos sprendimą, kad į tolimojo susisiekimo autobusais rinką galėtų patekti nauji žaidėjai: tai – konkursai ir rinkos liberalizacija. „Vienas iš esminių reformos tikslų – kad nustotų konkuruoti tarpusavyje traukiniai ir autobusai, tam labai svarbu autobusų ir traukinių tvarkaraščių derinimas. Svarbu ir neskirstyti keleivių – ar jie važiuoja traukiniais, ar autobusais, ar skrenda lėktuvais: Vyriausybė pateikė pasiūlymą, kad pradinės ir galutinės maršruto vietos galėtų būti oro uostai ir geležinkelio stotys. Be to, reformos projekte numatyti ir svarbūs įrankiai valstybei – kaip elgtis, jei vežėjas nevykdo savo įsipareigojimų“, – sakė M. Skuodis.
Paklaustas, kur dingo ankstesnė studija ir kiek ji kainavo valstybei, susisiekimo ministras priminė, jog ją rengė Vidaus reikalų ministerija, todėl į šį klausimą atsakyti jis negali. Pasak M. Skuodžio, šios studijos įgyvendinimą jis sustabdė vos pradėjęs dirbti, nes ji išsyk pasirodė ydinga.
K. Starkevičius priminė, jog šiuo metu tolimasis susisiekimas autobusais nėra dotuojamas, jam iš valstybės biudžeto neskiriama nė cento. Geležinkeliams per metus dotacijoms skiriama 36 mln. eurų. „Taip pat domėjausi, ar dėl Konkurencijos tarybos paminėto konkurencijos nebuvimo didėjo bilietų kainos. Išsiaiškinau, jog per trejų metų laikotarpį tolimojo susisiekimo autobusų bilietų kainų vidurkis išaugo 23 proc., tačiau derėtų įvertinti ir degalų brangimą bei darbo užmokesčio didėjimą, todėl šis brangimas yra pateisinamas. Per tą patį laikotarpį traukinių bilietai brango 26 proc., nors ši transporto rūšis yra dotuojama“, – pabrėžė Ekonomikos komiteto pirmininkas.
Po neilgų diskusijų Seimo Ekonomikos komitetas balsavo dėl Seimo Teisės departamento išvadų. Daugumai jų pritarė. Taip pat buvo iš dalies ar be pastabų pritarta dviem Respublikinės keleivių vežėjų autobusais asociacijos pasiūlymams.
Kalbėta ir apie Lietuvos keleivių vežimo asociacijos ir asociacijos „Linava“ pasiūlymus, Ekonomikos komiteto pirmininkas pabrėžė, jog su jais susipažinta.
Ekonomikos komitetas nutarė svarstyme padaryti pertrauką iki kito posėdžio, kuris veikiausiai vyks kitą savaitę – gruodžio 21 d.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka