Pirmieji angliški dviaukščiai autobusai su uždaru antruoju aukštu buvo „Sommer“, kurie į gatves išvažiavo prieš 115 metų.
Pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje dviaukščiai autobusai paplito ne tik Anglijoje, bet ir kitose šalyse, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje. Dauguma jų antrasis aukštas buvo be stogo, todėl keleiviams jais važiuoti nebuvo patogu, ypač – šaltuoju metų laiku. Važiuojantieji antrajame aukšte turėjo turėti specialius apsiaustus.
Tačiau „Widnes Town Corporation“ iš Widnes miesto pietų Anglijoje turėjo svarią priežastį užsisakyti autobusą su uždaru antruoju aukštu. Netoliese buvo chemijos gamykla, kuri smarkiai teršė aplinką. Būtent todėl 1909 metais miestas keleiviams vežti iš „Commercial Cars Ltd.“ Užsakė keturis autobusus su uždaru antruoju aukštu.
Reikia pasakyti, kad šio automobilių įrangos gamintojo istorija prasidėjo neįprastai. Iš pradžių įmonė gamino originalias pavarų dėžes, kurias sukūrė inžinierius Charlesas Linley (Linley). Vėliau įmonė persikėlė į Lutono miestą, kur pradėjo komercinių transporto priemonių gamybą. 1907 m. jos dvitonės RC iškovojo sidabro medalį Britanijos sunkvežimių lenktynėse. 1911 metais įmonė gamino buvo modeliai, kurių keliamoji galia buvo nuo 1 iki 7 tonų, taip pat autobusus ir gaisrinius automobilius.
„Widnes Town Corporation“ nupirktuose dviaukščiuose autobusuose, kaip ir daugumoje to meto anglų dviaukščių, buvo 34 sėdimos vietos. Autobuso ilgis buvo 16 pėdų 6 coliai, o dėl didesnio aukščio gabenami iš Lutono nulaužė kelias pakelės medžių šakas.
Per pirmuosius šešis eksploatavimo mėnesius autobusai kas savaitę veždavo daugiau nei 15 tūkst. keleivių. Kiekvienas autobusas bendrovei kainavo 844 svarus.
Autocentre.ua
Linos Jakubauskienės nuotrauka
