Sausio 28-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidiumo nariai rinkosi Kaune. Tradiciškai prie posėdžio tiek gyvai, tiek virtualiai prisijungė ir visi pageidaujantys asociacijos nariai. Svarbiausi klausimai – LKVA Prezidiumo pirmininko pavaduotojo rinkimai, naujų narių priėmimas, asociacijos prezidiumo 2025-ųjų darbo plano svarstymas ir kita.
Nauji nariai ir nauji darbai
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis pristatė naujai paskirtus asociacijai priklausančių įmonių vadovus, Raseinių autobusų parko direktoriui Dariui Dragūnavičiui ir Rokiškio autobusų parko vadovui Linui Brekiui įteikė nario ženklelius.
G. Nakutis į LKVA prezidiumo pirmininkus pasiūlė bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ generalinį direktorių Vaidą Ramanauską. Visi prezidiumo nariai jo kandidatūrai pritarė vienbalsiai.
Asociacijos prezidentas pasidžiaugė, kad sulaukta dviejų naujų prašymų tapti asociacijos nariais: iš bendrovės „Kaišiadorių paslaugos“ ir Jurbarko autobusų parko. Jis trumpai pristatė abi įmones, aptarė jų veiklą, vėliau prisistatė ir abu įmonės vadovai: „Kaišiadorių paslaugos“ – Ramūnas Masaitis bei Jurbarko autobusų parko direktorius Arvydas Štulas.
Pasak G. Nakučio, abi įmonės atitinka asociacijos keliamus reikalavimus, visi prezidiumo nariai už jų priėmimą balsavo teigiamai. Posėdyje dalyvavusiam R. Masaičiui įteiktas asociacijos nario pažymėjimas, virtualiai prisijungusiam A. Štului jis bus įteiktas artimiausiu metu. Taigi šiuo metu LKVA, pradėjusi veiklą nuo 14 narių, vienija jau 27 keleivinio transporto įmones.
Asociacijos prezidentas pristatė prezidiumo darbo planą šiems metams, priminė praėjusiųjų tikslus, kalbėjo apie tai, ką pavyko ir ko nepavyko nuveikti, pristatė svarbiausius darbus, kuriuos reikėtų nuveikti šiais metais.
Tai: kelių mokesčio (e-tolling) surinktos informacijos analizė ir poveikio įvertinimas; skirtingų transporto (geležinkelių/kelių) ir susisiekimo rūšių (tolimasis/vietinis/ tarpsavivaldybinis) sąveika artimiausioje perspektyvoje; tiesioginės sutartys ir vidaus sandoriai; mokinių pavėžėjimo organizavimo problematika.
G. Nakutis priminė, jog prašoma keleivių vežėjų iki vasario 9 d. asociacijai pateikti statistiką dėl mokamų kelių, kuria būtų galima ateityje naudotis diskusijose su valdžios atstovais. Taip pat būtina turėti susidėliojus prioritetus, kaip derinti įvairių transporto ir susisiekimo rūšių tvarkaraščius, juolab kad tvarkaraščių derinimo klausimas įrašytas Vyriausybės programoje bei Kelių transporto kodekse.
„Savivaldybės įmonėms itin aktualus tiesioginių sutarčių bei vidaus sandorių klausimas. Teisinė bazė tarsi leidžia ir tiesiogines sutartis, ir vidaus sandorius, vis dėlto savivaldybėms kyla problemų juos sudarant su įmonėmis. Turime aptarti, ką šioje srityje galime padaryti, būtina atsiklausti ir teisininkų nuomonės“, – pabrėžė G. Nakutis.
Keleivių vežėjai siūlė į prezidiumo darbo planą įtraukti ir kitus klausimus, kuriuos būtina spręsti šiais metais. Tai – galios mokestis už įkraunamus elektrinius autobusus, platesnis bendradarbiavimas su Savivaldybių asociacija, vairuotojų trūkumo problema, pelno mokesčių lengvata už investicijas į inovacijas už įsigyjamus autobusus ir t. t.
Kitos aktualijos
LKVA nariai aptarė Transporto lengvatų įstatymo projektą, kuris, jei Seimo nariai pritars, įsigalios nuo šių metų balandžio 1 dienos. Keleivių vežėjams kilo klausimų dėl kai kurių įstatyme numatytų nuostatų įgyvendinimo, visų pirma – dėl nemokamo vaikų iki 7 metų vežimo be sėdimos vietos. Įmonių vadovai svarstė, ar vaiko sėdėjimas ant kelių neprisisegus neprieštarauja kelių eismo saugumo logikai. Įmonių vadovai aiškinosi ir kitas galimas problemas, kurios galėtų kilti įsigaliojus lengvatoms.
Dar vienas aktualus klausimas – išmaniųjų kasos aparatų diegimas. Anot vežėjų, kasos aparatai kainuoja brangiai, yra mažai tiekėjų, kurių kasos aparatai pritaikyti patikimam darbui tarnsporto priemonėse kur juos veikia nuolatinė vibracija. Be to, stringa programinės įrangos sprendimų paieška, ne visuose maršrutuose yra patikimas interneto ryšys, kai kuriuose miestuose ieškoma būdų, kad vairuotojams nereikėtų pardavinėti bilietų ir investicijos į kasos aparatus nueitų perniek.
Savo sprendimus šioje srityje pristatė bendrovės „Kautra“ projektų vadovas Algis Paulauskas. Jis kalbėjo apie galimybes, kurias teikia „Kautros“ planuojami įsigyti kasos aparatai, apie tai, kad ir partneriai turėtų galimybę įsigyti panašius įrenginius su suderinta programine įranga ir būtų galimybė ateityje prisijungti prie bendros bilietų pardavimo sistemos.
Keleivių vežėjai aptarė problemą, su kuria susidūrė viena iš įmonių, įgyvendindama elektrinių autobusų įsigijimo projektą per Centrinę projektų valdymo agentūrą.
Įmonės teikiamoje paraiškoje buvo numatyta, kad konkursą laimėjęs tiekėjas privalo turėti autobusų priežiūros bei remonto servisą, kuris nuo įmonės būtų nutolęs ne daugiau kaip 50 km. Šį punktą CPVA liepė pakeisti. Bendrovė pakeitė paraiškos punktą ir įrašė, kad servisas turėtų būti Lietuvoje, tačiau, jau pradėjusi įgyvendinti projektą, gavo iš CPVA pranešimą, jog pradėtas galimo pažeidimo tyrimas. Neva, toks reikalavimas ribojo konkurenciją ir trukdė patekti į rinką gamintojams, kurie neturi serviso Lietuvos teritorijoje
Apie CPVA patikrinimus ir skiriamas didžiules baudas už nereikšmingus dalykus kalbėjo ir kiti keleivių vežėjai. Kai kurioms įmonėms pavyko išvengti sankcijų laimėjus teismus, kai kurios bylinėjasi iki šiol. Pasak įmonių vadovų, CPVA sankcijos gali būti skiriamos dėl vieno neįtikusio žodžio, jų dydis – neadekvatus.
Asociacijos nariai nusprendė, jog problema aktuali visiems asociacijos nariams, tad ją būtina spręsti asociacijos lygmeniu. G. Nakutis pasiūlė organizuoti susitikimą su CPVA, į kurį būtų pakviesti ir Susisiekimo ministerijos, kuri atsakinga už keleivinį transportą Lietuvoje, atstovai.
LKVA nariai taip pat aptarė europinės paramos lėšų paskirstymo, pasiūlymą suteikti keleivinio transporto įmonėms strateginės ūkio veiklos statusą ir kitus klausimus.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
