Lietuvos eismo dalyviai gerokai mažiau rūpinasi savo saugumu tamsiuoju metų laikotarpiu nei Estijos gyventojai. Dėl šios priežasties tamsiuoju sezonu eismo nelaimėse nukenčia gerokai daugiau pėsčiųjų. Tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai,
Mūsų portalo bendradarbis Kęstutis Pletkus pasidalijo surastu filmuku apie naujai įkurtą sostinės taksi parką.
1943 m. pabaigoje vis daugiau keleivių važinėjo pašto autobusais, todėl vežėjai buvo priversti mažinti gabenamo bagažo ir pašto siuntų kiekį, kad galėtų vežti daugiau keleivių.
1938 m. lapkričio mėnesio pabaigoje Kaune Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto sankryžoje savivaldybė pastatė pirmą automatinį judėjimui įspėti signalizacijos ženklą (šviesoforą), kuris automatiškai mirksėjo nurodydamas, jog reikia suteikti pirmumą važiuojantiems
Apie atšvaitų svarbą tikriausiai daug kalbėti nereikia. Visi žino, kad tamsoje privalu dėvėti atšvaitą: tai vienintelis būdas užtikrinti, kad pėsčiąjį, tamsiu paros metu, pamatytų vairuotojai. Vis dėlto, statistika liudija, jog
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, ėmė plėtotis šalies viešasis transportas.
1915 m., kai vyko Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva buvo okupuota vokiečių, būta didelio benzino trūkumo.
Vartant archyvus, pavyko rasti Kauno Miesto Tarybos posėdžio, kuris įvyko 1928 m. lapkričio 20 d., protokolą.
1938 m. Lietuvoje daugėjo tarpmiesčio maršrutais važiuojančių autobusų. Tuo metu visuomenei ši susisiekimo rūšis labai rūpėjo, nes Lietuvoje geležinkelių tinklas buvo retas, o svarbiausios geležinkelių linijos prieš pirmąjį pasaulinį karą
Maloniai primename, kad būtumėte matomi ir tarpmiestinėse stotelėse, kuriose apšvietimas yra prastesnis arba jo nėra.
