Vis labiau pripažįstami ir plačiau pritaikomi elektromobiliai privers vartotojus keisti naujos transporto priemonės pasirinkimo įpročius, tačiau į ką labiausiai verta atkreipti dėmesį renkantis elektra varomą modelį? Tai – ne tik
Liepos antrąją Šiauliuose, bendrovėje „Busturas“, susirinkę Lietuvos keleivių vežimo asociacijai ir asociacijai „Linava“ priklausantys keleivių vežėjai aptarė tarpusavio bendradarbiavimo būtinybę, taip pat – kitus visiems keleivininkams svarbius reikalus.
Elektrinis „Solaris Urbino“ kuriamas vienai iš Lenkijos Lodzės miesto mokyklų. Jis bus gaminamas „Solaris Urbino 12 electric“ pagrindu.
Toks autobusas Vilniuje pasirodė 1948 m. liepos pabaigoje. Tai iš tiesų buvo Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) automobilių remonto gamykloje sukonstruoti autobuso modelio L 1 kopija. ATUL L1 (gamintas 1946–47
Į varžybų trasą šiais metais stojo aštuoni troleibusų ir dešimt autobusų vairuotojų. Jiems parengtos panašios, bet neidentiškos trasos. Autobusai, be kitų figūrų, turėjo pravažiuoti žiedu. Trasai įveikti skirtas dvylikos minučių
Šiuos didelius, geltonai raudonus miesto autobusus, daug metų ištvermingai vežiojusius vilniečius ir miesto svečius jau mažai kas beprisimena. Jie taip pat važinėjo ir Kaune – paskutiniai šios markės autobusai 1953
Kompanija „Hyundai“ pristatė mikroautobusą „County Electric“ kaip saugią, ekologišką ir patogią alternatyvą dyzeliniams autobusams.
Novatoriška ir komercinių transporto priemonių saugumą didinanti „Sideguard Assist“ sistema pradedama montuoti į daugelį „Mercedes-Benz“ sunkvežimių. Ši technologija gamintojui leidžia išsiveržti į priekį saugumo srityje ir pakelia kartelę visam komercinio
1948 m. balandžio mėn. 07 d. laikraštyje TIESA pasirodė žinutė NAUJI AUTOBUSAI VILNIAUS GATVĖSE. Joje rašyta:
Prieš pirmą kartą Lietuvoje rengiamą netradicinių metimų į krepšį turnyrą krepšinio lankus išbandė renginio vedėjai metę iššūkį autobusų vairuotojams. Netradicinės rungties dalyviai į krepšį mėtė per 3,6 metrų aukščio tarpmiestinį autobusą.
