Latvijos Pietų Kuržemės regione du mokiniams vežti įsigyti elektriniai autobusai nuo eksploatavimo pradžios reikalauja reguliaraus remonto ir dažnai stovi nenaudojami, praneša „Kurzeme TV“.
Vienas iš Pietų Kuržemės regiono įsigytų elektrinių autobusų keletą kartų per dieną važiuoja maršrutu Nyca–Liepoja. Jis daugiausia važiuoja asfaltuotais keliais, tačiau susidūrė su techninėmis problemomis – kartą dėl perdegusio valdymo bloko jį teko nutempti pas gamintoją.
„Transporto priemonė nauja, nesusidėvėjusi ir gerai važiuoja. Tačiau autobusas turi trūkumų. Visų pirma, šildymas žiemą, nes neįmanoma ilgai šildyti salono. Šildymui reikia papildomų lėšų. Antra, maršrutas turi būti suplanuotas taip, kad būtų galima įveikti atitinkamą atstumą [dėl riboto nuotolio]“, – sakė Nycos vidurinės mokyklos autobuso vairuotojas Andris Malkevičs.
Abiejų autobusų mokiniai šalo, todėl šildymui buvo įrengti dyzeliniai generatoriai, kurie, esant minus 10 laipsnių šalčiui, autobusą sušildydavo tik kelionės pabaigoje, rašo eng.lsm.lv/.
„Jis neveikia taip, kaip turėtų. Tuo pačiu metu daug kas buvo pakeista pavarų sistemoje. Manau, kad per dvejus metus autobusas neturėtų [sugesti]. Tie keliai yra vienodi visame pasaulyje“, – sakė Durbės Ačio Kronvaldo pradinės mokyklos autobuso vairuotojas Artūras Kuzminas.
Tiekėjas „Electrify“ teigia, kad defektai atsirado eksploatacijos metu, o ne gamybos proceso metu, nes autobusai buvo pagaminti naudoti asfaltuotuose keliuose, o ne žvyrkeliuose, kurie vis dar įprasti Latvijoje.
„Rankinio stabdžio trosą nulaužė akmenys, į vidų įstrigo smėlis todėl jis neveikia. Mes pakeitėme šį trosą, sumontavome papildomas apsaugas, kad jo taip lengvai nenulaužtų akmenys“, – sakė „Electrify“ valdybos pirmininkas Agris Amoliņšas.
Tačiau Valstybės kontrolė, įvertinusi kelis elektrinius autobusus (ne tik šios konkrečios įmonės), priėjo prie išvados, kad jie turėjo defektų nuo pat eksploatavimo pradžios.
„Defektai, kuriuos patvirtinome vietoje, taip pat peržiūrėję defektų ataskaitas: matome, kad po metų, atlikus trečiąją techninę apžiūrą, suvirinimo siūlėse atsiranda rūdžių, yra problemų su salono apdaila, įtrūkimų panelėse, automobilio elektros instaliacija prasta, akumuliatorius išsikrovęs“, – aiškino Valstybės kontrolės atstovas Mārtiņš Āboliņš.
Savivaldybė pripažįsta, kad projekto idėja buvo gera, tačiau iš pradžių trūko patirties, kad būtų galima iš karto suprasti problemas.
„Tikimės, kad gamintojas, žinodamas apie problemas, įvertins tai, kas susiję su šios transporto priemonės kokybinėmis savybėmis“, – sakė Pietų Kuržemės regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas Andrejus Radzevičs.
Gamintojo garantija autobusams baigsis šiais metais, todėl savivaldybė svarstys, ką daryti toliau.
2024 m. Pietų Kuržemės savivaldybė įsigijo du minėtus autobusus už daugiau nei 600 tūkst. eurų, iš kurių 100 tūkst. eurų sudarė savivaldybės finansavimas. Tai taip pat kelia klausimų dėl tinkamo ES lėšų panaudojimo.
eBus.lt
Linos Jakubauskienės nuotrauka
