Profesionaliems vairuotojams privalomi mokymai gali gerokai brangti ir ilgėti

balandžio 14 04:31 2021 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Naujienos

Būsimi profesionalūs vilkikų ir autobusų vairuotojai vietoj žadėtos supaprastintos jų parengimo tvarkos, kurią siūlė Susisiekimo ministerija, gali sulaukti priešingo rezultato – jau nuo kitų metų vairuotojų mokymų trukmė gali smarkiai pailgėti, o mokymų paslaugos gerokai pabrangti.

Apie tai įspėja Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija ir trys didžiausios vežėjų asociacijos – „Linava“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas bei Lietuvos vežėjų sąjunga.

Transporto sektoriaus ir privačių mokymo įstaigų atstovai vieningai pasisako, kad profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos įgijimas ir kėlimas būtų lankstesnis ir modernus, atitinkantis pažangių ES valstybių taikomą praktiką. Būtent tokį susitarimą prieš dvejus metus pasiekė Vyriausybė ir socialiniai parneriai.

Tuo pačiu bendrai nuspręsta pasirinkti veiksnų švietimo ir transporto sektoriaus poreikius atitinkantį teisinį reguliavimą, suderintą su Europos Sąjungos direktyva (2018/645), kai 95 kodo vairuotojų mokymas būtų  priskirtas neformaliajam mokymui, įgyjant kompetenciją, o jo organizavimas ir kontrolė priskirta Susisiekimo ministerijai.

Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) blokuoja socialinių partnerių pasiektą susitarimą ir siekia, kad profesionalių vairuotojų mokymas ir jų kompetencijos kėlimas būtų palikti išskirtinai šios ministerijos reguliavimo sričiai, teigia transporto sektoriaus ir privačių mokymo įstaigų atstovai. Šiuo metu 95 kodo mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas, pagal kurį parengtos profesionalių vairuotojų mokymo programos neatitinka minėtos ES direktyvos nuostatų.

Pasak rinkos dalyvių, ŠMSM reglamentavimu įteisinta nauja vairuotojų mokymo tvarka, pagal kurią 95 kodo privalomi mokymų kursai vilkikų ir autobusų vairuotojams nuo 2022 sausio 1 dienos būtų vykdomi pagal gerokai ilgesnės trukmės modulinio profesinio mokymo programas.

„Linavos“ prezidento Romo Austinsko teigimu, dabartinė tvarka, kai norintieji dirbti vilkikų vairuotojais baigia ES direktyvoje numatytos trukmės mokymus ir įgyja privalomus pažymėjimus viename iš 65 licencijuotų formaliojo profesinio mokymo teikėjų, galioja iki šių metų pabaigos, o toliau – nežinia.

„Esame ES narė, tad turime laikytis bendrų taisyklių ir negalime palaikyti tokios tvarkos, kuri neatitinka europinių reikalavimų. Jei šį mokymą imtųsi kuruoti Susisiekimo ministerija, o juos vykdytų nustatytus reikalavimus atitinkantys mokymų centrai, kurių kompetencijos ir ištekliai orientuoti į vairuotojų mokymą, gerėtų šio mokymo prieinamumas ir kokybė. Dalį tokių mokymo centrų yra įsteigusios didžiosios logistikos kompanijos, ir tai yra patogu vilkikų vairuotojams, nes mokymų kursą jie gali baigti greitai, pasirinkę norimą kalbą ir mokymo įstaigą, kai už juos sumoka darbdavys arba mokosi savo lėšomis“, – sako R. Austinskas.

Pasak Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentės Jurgitos Kuliešienės, šiuo metu galiojantis Profesinio mokymo įstatymas ir jo taikymo praktika neatitinka nei privačių mokymo teikėjų, nei transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų lūkesčių.

Jos teigimu, pagal naująją tvarką pirminio mokymo trukmė bus tris kartus ilgesnė, todėl prognozuojama, kad atitinkamai pabrangs daugiau kaip du kartus. Neabejojama, jog profesionalūs vairuotojai rinksis šį mokymą kitose ES valstybėse, kurios taiko kur kas lankstesnius ir greitesnius vairuotojų parengimo modelius, o jų 95 kodo mokymo baigimo pažymėjimai bus pripažįstami visose ES, kaip numato direktyva.

„Jeigu turėsime gerokai ilgesnės trukmės programas – į jas norinčių mokytis nebus. Ypač sudėtinga taps pritraukti į šį mokymą jaunus žmones. Labai tikėtina, jog Lietuvos vairuotojai vyks įgyti 95 kodo į kaimynines valstybes, kur reikalavimai mokymui yra kur kas paprastesni, netaikomas kalbos barjeras“, – sako J. Kuliešienė.

„Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, minėta situacija reiškia realią grėsmę, kad jaunimas ir  vyresnio amžiaus asmenys Lietuvoje, taip pat ir trečiųjų šalių piliečiai, neturintys jokios profesijos, tačiau turintys C, CE, D, DE vairuotojų pažymėjimus, negalės patekti į profesionalių vairuotojų darbo rinką.

„Linavos“ duomenimis, šiuo metu Lietuvos transporto įmonėse vien tik vilkikų vairuotojais dirba per 75 tūkst. žmonių. Visi jie privalo įgyti 95 kodo kompetenciją ir ją atnaujinti kas penkerius metus.

Norint dirbti vilkikų vairuotojais ir vežti krovinius komerciniais tikslais, 95 kodo mokymai yra privalomi pagal Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos 2018/645 reikalavimus. „Šiuos mokymus baigę vairuotojai įgyja pažymėjimą, kuris patvirtina, jog vairuotojo darbą dirbti ketinantis asmuo yra susipažinęs su krovinių vežimo taisyklėmis, muitinės procedūromis, darbo ir poilsio režimo reikalavimais, krovinio dokumentacija (CMR, TIR), tachografų naudojimu ir kita jų darbui būtina informacija“, – sako Z. Buivydas.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio sekretoriaus Povilo Drižo teigimu, ES direktyva nereikalauja, kad 95 kodo mokymas būtų priskirtas formaliajam profesiniam mokymui, tačiau Lietuvoje jis yra priskirtas būtent formalaus profesinio mokymo sričiai.

„Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, profesionalių vairuotojų 95 kodo mokymas ir jų kompetencijos kėlimas priskirtas neformaliajam mokymui. Kai kuriose ES šalyse net nėra pirminio mokymo, o kompetencijų įgijimas vyksta egzamino būdu“, – sako P. Drižas.

Šiuo metu 95 kodo mokymai norintiems tapti vilkikų vairuotojais kainuoja vidutiniškai 500 eurų, o pasikeitus tvarkai prognozuojama, jog mokymo kaina pasieks 1000 eurų. Jei reikalingas privalomas žinių atnaujinimas kas 5 metus, tokie kursai dabar kainuoja vos keliasdešimt eurų, o pasikeitus tvarkai – kaina išaugtų.

„Mums kelia nerimą siekiai 95 kodo mokymą priskirti išimtinai formaliajam profesiniam mokymui. Pagrindinis to motyvas – apginti valstybinių sektorinių profesinio mokymo centrų interesus, tuo pačiu iš mokymo proceso galimai eliminuojant privačius mokymo teikėjus“, – sako J. Kuliešienė. Pasak jos, šiai dienai nė vienas privatus mokymo teikėjas nėra įgijęs licencijos vairuotojų pirminio mokymo modulinei programai. Dėl kokių priežasčių? Greičiausia dėl profesinio mokymo programose nustatytų perteklinių reikalavimų, svarsto specialistai.

Rinkos dalyviai baiminasi, kad siekis atstovauti siaurus valstybinio mokymo centrų interesus gali sugriauti profesionalių vairuotojų mokymo ir jų kvalifikacijos kėlimo sistemą Lietuvoje, apribos vairuotojų patekimą į darbo rinką, kuriems paprasčiau ir pigiau bus gauti pažymėjimus pvz., kaimyninėje Lenkijoje, kurie bus pripažįstami visoje ES.

Pastaruoju metu vežėjams susidaro įspūdis, jog dauguma teisės aktų reguliuojančių transporto sektorių, kuriuos paskubomis priėmė buvusi Vyriausybė yra nukreipti į tai, jog transporto įmonės išsikeltų iš Lietuvos. Vertinant pastarųjų metų statistiką, atrodo, jog toks tikslas pasiektas, tačiau klausimas jau nebe retorinis, kas po penkerių metų mokės į biudžetą mokesčius, kai šiuo metu sektorius į jį sumoka daugiau kaip 700 mln. eurų ir šis skaičius sparčiai mažėja, tvirtina vežėjų atstovai.

Transporto sektoriaus ir privačių mokymo įstaigų atstovų vertinimu, siekiant spręsti transporto rinkos ir krovinių bei keleivių vežimo srities problemas, būtina pritarti Susisiekimo ministerijos pasiūlytiems pakeitimams, leidžiantiems profesionalių vairuotojų 95 kodo mokymą labiau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių.

„Linavos“ informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka