Seimo Ekonomikos komitetas apie tolimojo susisiekimo autobusais reformą: nedraskykime to, kas sukurta

sausio 26 06:59 2023 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Vakar, sausio 25 d. Seimo Ekonomikos komitete svarstyta tolimojo susisiekimo autobusais reforma. Posėdyje dalyvavo Susisiekimo ministerijos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos transporto saugos administracijos, asociacijos „Linava“, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos, taip pat – keleivių vežėjų atstovai.

Reformos tikslai ir įgyvendinimo eiga

Pasak Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo Gintauto Palucko, vežėjų ir Susisiekimo ministerijos atstovų pozicijos dėl reformos vis dar išsiskiria, apie tai žadama kalbėti posėdyje.

Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas priminė, kodėl vykdoma reforma, priminė jos įgyvendinimo raidą, ministerijos poziciją šiuo klausimu.

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis kalbėjo apie tai, jog tiek ministerijos, tiek vežėjų tikslas yra bendras: kad tolimojo susisiekimo tinklas būtų geresnis, patogesnis keleiviams. „Kai kur mūsų požiūriai bei pozicijos skiriasi, tačiau svarbiausias tikslas – kad nenukentėtų keleiviai, kad paslaugos kokybė po reformos ne pablogėtų, o pagerėtų, maršrutų tinklas būtų tankesnis, geriau prieinamas visiems žmonėms. Ministerijos atstovai žiūri į reformą labiau iš institucinės pusės, mes – iš praktinės, žinodami, kaip viskas vyksta realiai. Aktyviai dalyvaudami versle, mes matome galimas grėsmes, kas gali atsitikti, jei reforma bus įvykdyta netinkamai. Tikimės suderinti požiūrius, rasti sąlyčio taškus, kad reforma vyktų sklandžiai“, – sakė G. Nakutis.

Pasak jo, vežėjai nesutinka, kad iki šiol tolimajame susisiekime nebuvo konkurencijos, rinkoje dirba per 30 vežėjų, kurie veža keleivius 260-čia maršrutų, juose dirba skirtingi vežėjai, galioja skirtingos kainos. „Mūsų nuomone, liberalus patekimo į rinką kelias yra teisingas, jis suteiktų galimybę įsilieti naujiems vežėjams. Vis dėlto reforma nėra įgyvendinama plyname lauke: yra maršrutų tinklas, dabartiniai vežėjai, kurie turi savo planus. Konkurencija būtų įgyvendinta tinkamai, jei ateitų naujas vežėjas, kuris geriausiu sąnaudų ir pajamų santykiu galėtų teikti naują paslaugą. Tada atsirastų nauji maršrutai, naujos galimybės keleiviams. Nemažai skirtingų požiūrių jau suderinta, tačiau nesame radę sutarimo dėl pereinamojo laikotarpio. Mūsų manymu, jei vyksta reforma, atveriama rinka, dabar dirbantiems vežėjams turi būti leista tuose pačiuose maršrutuose dirbti toliau“, – teigė LKVA prezidentas.

Konkurencijos tarybos atstovo teigimu, pereinamasis laikotarpis gali būti, bet jis turi turėti pabaigą.

„Linavos“ atstovas Andrius Burba priminė, jog vežėjai per pandemiją atsisakė nemažai turėtų maršrutų, domėjosi, kodėl vežti keleivius jais nebuvo skelbti konkursai. Jo teigimu, artimiausiu metu tolimojo susisiekimo maršrutais vežančių keleivių vežėjų laukia ir nauji iššūkiai: tai kelių mokesčio didėjimas, taip pat būtinybė visas transporto priemones pritaikyti žmonėms su negalia. „Mums užkraunama daugybė naujų pareigų, tačiau investicijos atitenka geležinkeliams. Vežėjams dėl reformos kyla daugybė klausimų, į kuriuos iki šiol negauname atsakymų.“, – sakė A. Burba.

Asociacijai „Linava“ priklausantiems vežėjams kyla klausimas ir dėl galutinių stočių, jų manymu, maršrutai turi prasidėti ir baigtis tik jose.

Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas priminė, kodėl savivaldybėms priklausančioms įmonėms yra sudėtingiau konkuruoti rinkoje – jos yra „įrėmintos“, turi dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jiems turi pritarti savivaldybių tarybos ir pan.

Vežėjų pozicija

Savo poziciją dėl reformos išsakė ir Respublikinės keleivių vežėjų autobusais asociacijos vadovas Darius Marma. Anot jo, šiuo metu nauji vežėjai patekti į rinką neturi galimybės.

Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas priminė, jog klaipėdiečių įmonė dirba rinkoje 67 metus, teikia keleiviams skirtingas paslaugas: „Esame už liberalizavimą, teisingą rinkos valdymą. Vis dėlto rinkoje neturi būti laukinio kapitalizmo. Norėčiau paklausti D. Marmos – ar jų asociacijai priklausantys vežėjai bent pabandė patekti į rinką? Keleivių vežėjai atsisakė daugybės maršrutų, bet niekas nepanoro vežti keleivių jais. Visi veržiasi tik į pelningus maršrutus, kurie, beje, pelningi tik per vasaros sezoną. Susidėlioję metų rezultatus, gauname vos nedidelį pelną“.

Jo teigimu, balandžio pradžia, kai baigsis sutartys su dabartiniais vežėjais, artėja, aiškumo dėl reformos daugiau, tačiau vis dar lieka juodų dėmių. „Šimtai žmonių dirba įmonėje, mokame mokesčius, perkame degalus, sutartys sudarytos ateičiai. Teikėme paslaugas ir per koronaviruso pandemiją, ne vienerius metus vežėme keleivius nuostolingais maršrutais, išlaikėm juos dėl keleivių. Teikėme didžiulę paslaugą gyventojams ir valstybei, keleiviai turėjo galimybę keliauti. Šiuo metu esame palikti nežinioje“, – kalbėjo V. Ramanauskas.

LKVA atstovė Aurelija Varpučinskė išsakė asociacijos poziciją iš teisinės pusės: „Nukrypstame nuo pirminio tikslo, kodėl šis klausimas Seime. Pirminis tikslas – keleivių poreikis, jis turėtų būti iškeltas aukščiau kitų. Konkurencijos taryba niekada nekėlė klausimo, kad egzistuojanti sistema bloga keleiviams. Nuogąstaujame, kad, vykdant reformą, keleivių interesas nebūtų pažeistas, maršrutų nesumažėtų. Taip pat norėčiau pabrėžti, jog ta sistema, kuri egzistuoja, išlaikoma komerciniu pagrindu. Teismas konstatavo problemą: rinką reguliuoja ne įstatymas, o poįstatyminis aktas. Ūkinė veikla galėtų būti įtvirtinta įstatymais bei leidžiama patekti į rinką naujiems vežėjams nesugriovus dabar egzistuojančios sistemos“.

Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas priminė, jog dėl reformos vyko ilgas derybų procesas: „Svarbu reformą padaryt tokią, kad keleiviai ne tik jos nepajustų, bet kad visiems būtų geriau, nenukentėtų nei keleiviai, nei verslas, būtų pateisinti visų lūkesčiai. Tikime, kad to bus pasiekta, nes reforma, kuri buvo pateikta prieš keletą metų, nuo dabartinės skiriasi kaip diena ir naktis. Įvertintos asociacijos pastabos, rasta kompromisų, kai kur pasiliekame su savo nuomonėmis toliau. Svarbu, kad išliktų fundamentalūs dalykai: vežėjai, kurie dirbo ir vykdė savo įsipareigojimus tiek keleiviams, tiek valstybei, turėtų išlikti tvariai tam tikromis sąlygomis, kad nebūtų proteguojami tik naujai ateinantys. Mes daug metų dirbome savo darbą, veikėm rinkos sąlygomis, bilietų kainos nebuvo reguliuojamos. Vienintelis klausimas – patekimas į rinką, jis išsprendžiamas teisėkūros lygmeniu“.

Atsižvelgti į dabartinių vežėjų poziciją

Pasak G. Palucko, labai svarbu, kad sprendimai būtų racionalūs, kad šiuo metu rinkoje dirbantys vežėjai nenukentėtų.

Su juo sutiko ir Ekonomikos komiteto narė Laima Mogenienė, kuri teigė pasigendanti pagarbos esančiam verslui, kuris daug metų atliko svarbų darbą. „Tai – mokesčių mokėtojai, kurie jau atliko pareigą valstybei. Konkurencija – suprantama, tačiau viską sugriauti ir leisti, kad bet kuris verslininkas, prakutęs kitame versle, nusipirkęs naujų autobusų, ateitų į rinką ir „išmėtytų“ tuos, kurie jau dirba. Turime pavyzdžių kitose srityse, tokių kaip „Perlas energija“. Kelių transporto kodeksą turime matyti kaip socialiai jautrų tiek vežėjams, tiek ir keleiviams. Svarstant šį klausimą, pasigendu pagarbos verslui“, – sakė L. Mogenienė.

G. Palucko teigimu, abejotina, ar po reformos sumažėtų autobusų bilietų kainos, priminė, kokios rizikos gali kilti, jei būtų skelbiami konkursai keleiviams vežti tolimojo susisiekimo maršrutais: „Klausimai – ar maršrutų paketas yra efektyvus, ar tinkamas balansas tarp pelningų ir nepelningų maršrutų. Ar nenutiks taip, kad valstybei teks dengti visas vežėjų išlaidas? Tai bus per didelė našta valstybės biudžetui“.

Pasak Ekonomikos komiteto nario Andriaus Kupčinsko, įgyvendinant reformą, svarbiausia yra keleivis ir jo poreikiai: „Vis dėlto, svarstant reformą, lenda įvairios detalės, matome, kad keleivis lieka antroje vietoje, tarsi galinėje sėdynėje. Ko nebuvo paminėta posėdyje – tai nacionaliniai interesai, saugumo klausimas. Tai ypač svarbu karo Ukrainoje kontekste, kai matome bombarduojamą geležinkelį, kai autobusai lieka vienintele susisiekimo priemone. Negalvoti apie tai būtų nusikaltimas, nes mes pažeistume savo nacionalinius interesus. Sugriauti tai, kas sukurta, neinvestuojant valstybei, labai paprasta. Norėtųsi nuoseklaus problemos išsprendimo, kad norintys ateiti į rinką galėtų tai padaryti, tačiau nebūtų išardyta tai, kas sukurta, kad paisytume nacionalinio intereso“.

„Įgyvendinant reformą, mažiausiai norėtųsi situacijos, kad kažkas šiame versle „nusigriebtų grietinėlę“,  kitiems liktų tik liesas pienas, kurį  tektų „turtinti“ valstybės lėšomis. Konkurencija turi būti sveika, ne laukinė. Kaip išvadų rengėjai vertinsime, ar teismo sprendime yra įpareigojimas nutraukti visas dabartines sutartis, taip pat tai, ar reforma nesiekiama revoliucijos, o ne evoliucijos. Pokyčiai, kurie atneša naudą, yra sveiki, tačiau gydymas neturi pakenkti. Vadovausimės principu: nepakenk. Jei sudraskysime tai, kas dabar sukurta, pridarysime rimtų klaidų, jų ištaisymui prireiks labai didelių pastangų bei finansinių injekcijų“, – reziumavo G. Paluckas.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka