Birželio 19 d. Seimo Ekonomikos komitetas svarstė du keleivių vežėjams itin aktualius klausimus. Pirmasis – Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, antrasis – nauja Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 pakeitimo įstatymo projekto redakcija.
KTK pakeitimai įteisinti
Situaciją dėl Kelių transporto kodekso pakeitimo projekto pristatė EK pirmininkas Kazimieras Starkevičius.
Anot jo, EK jau vyko ne vieni klausymai, taip pat – susitikimai su atskiromis suinteresuotų institucijų bei organizacijų grupėmis, nuostatos derintos su Susisiekimo ministerija, LR Prezidentūra, Savivaldybių asociacija, Lietuvos keleivių vežimo asociacija. „Galime pradėti svarstymą pagal EK parengtą išvadų projektą. Įstatyme bus aiškiai apibrėžtos viešosios paslaugos teikimo sąlygos, nuostatos, kurios leis tam tikruose socialiai būtinuose maršrutuose skelbti konkursus, tokiu būdu pagerinant susisiekimą su regionais“, – sakė K. Starkevičius.
Komitetas pritarė išvadų rengėjų pasiūlytiems pakeitimams, kuriems dar turės pritarti Seimas savo plenariniame posėdyje.
Lengvatų klausimas
Antras svarbus klausimas – Prezidento inicijuotas LR Transporto lengvatų įstatymo projektas. Siūlyta keisti ankstesnį įstatymą iš esmės, pradedant nuo pavadinimo, kuris būtų: „Lietuvos Respublikos viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymas“, jo nuostatos turėtų būti persvarstytos iš esmės. Senoji įstatymo versija priimta dar 2000-aisiais, jis keistas net 23 kartus, bet nė sykio nebuvo priimta nauja redakcija, todėl dokumente esama pasenusių ir viena kitai prieštaraujančių nuostatų.
Įstatymo tikslas – didinti socialinį teisingumą, skatinti pažeidžiamų visuomenės grupių galimybes naudotis viešuoju transportu, didinti jų judumą, taip sukuriant geresnį viešųjų paslaugų prieinamumą.
Šuo metu įstatyme yra 12 sąvokų, 29 tikslinės grupės, kurioms teikiama lengvata. Nuolaidos vaikams – nesistemiškos, išskirta bent 13 vaikų kategorijų, kurios priklauso nuo amžiaus, mokymosi programos, gyvenamosios vietos, kilometrų, darbo ar nedarbo dienų ir pan.
Projektu prezidentūra siūlo įtvirtinti dvi sąvokas, 15 tikslinių grupių ir tris lengvatų rūšis – 100, 80 ir 50 proc., taip pat – nuolaidas skirtingoms keleivių grupėms.
Visiems pensininkams iki 80 m. būtų teikiama 50 proc. nuolaida, sulaukusiems 80 ir vyresniems – 80 proc. nuolaida. Tremtiniai ir valstybės gynėjai taip pat turėtų važiuoti su 80 proc. nuolaida. Šeimoms savaitgaliais ir švenčių dienomis būtų taikoma 50 proc. nuolaida.
Ypač daug neaiškumų šiuo metu kyla dėl vaikų vežimo. Pavyzdžiui, galima vežti du vaikus iki 7 metų nemokamai, jei jie neužima atskiros vietos. Prezidentūra siūlo teikti nuolaidą ir tuo atveju, jei vaikas užima atskirą vietą. Vaikai nuo 4 iki 7 metų (imtinai) būtų vežami su 100 proc. nuolaida vienkartiniam arba terminuotam važiavimo bilietui vykti visu viešuoju keleiviniu transportu.
Vaikai nuo 8 iki 18 metų – su 80 proc. nuolaida vienkartiniam arba terminuotam važiavimo bilietui viešuoju keleiviniu transportu miesto ir priemiesčio maršrutais; su 50 proc. nuolaida vienkartiniam arba terminuotam važiavimo bilietui visu kitu viešuoju keleiviniu transportu (traukiniais, autobusais, tolimojo susisiekimo maršrutais).
Prezidentūros skaičiavimais, LR Transporto lengvatų įstatymo pakeitimai pensininkams iš biudžeto atsieitų nuo 4,7 mln. Eur per metus, tremtiniams ir valstybės gynėjams – 0,5 mln. Eur, vaikams – 2,5 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Finansų ministerijos manymu, kad tai kainuotų apie 45-50 mln. per metus.
Turės įtakos viešojo transporto plėtrai
Pasak K. Starkevičiaus, patobulinti įstatymai, naujas kodekso papildymas sudarys galimybes išplėsti tolimojo susisiekimo maršrutų skaičių, didins skirtingų grupių susidomėjimą tarpmiesčio vežimais. Ypač didelės įtakos tai turės regionams, kuriose trūksta susisiekimo galimybių. „Vežėjai, matydami didėjantį keleivių srautą, galės plėsti maršrutus, jie taps patrauklesni, tokiu būdu tapsime tvaresni“, – pabrėžė EK pirmininkas.
Pasak EK atstovų, KTK pakeitimo įstatymo projekte numatytos priemonės, leistų susigrąžinti keleivius į autobusus, tolimajam susisiekimui sugrįžti į priešpandemines vėžes, padėtų siekti ir klimato kaitos tikslų.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis priimtas nuostatas vertina teigiamai: „Manau, kad jei pasiūlymams pritars Seimas ir KTK pakeitimai įsigalios, tai turėtų sustabdyti tolimojo susisiekimo maršrutų nykimą. Bus sudarytos sąlygos teikti viešąsias paslaugas, jei neatsiras komerciniais pagrindais paslaugas teikiančių vežėjų. Jei būtų priimta Prezidentūros inicijuojama Transporto lengvatų įstatymo nauja redakcija, būtų žengtas dar vienas svarbus žingsnis, skatinantis persėti žmones nuosavų automobilių į viešąjį transportą ir taip siekti CO2 mažinimo tikslų“.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
