Šiadien, liepos 28-ąją, Šiauliuose pristatyti nauji, ekologiški hibridiniai „MAN Lion‘s City“ autobusai. Visos transporto priemonės – standartinio 12 m ilgio, visos jos naudoja gamtines dujas ir elektros energiją. Didžiąją dalį gamtinių dujų keis biometanas.
Pasak įmonės vadovo Vaido Seiracko, dešimt naujųjų autobusų pakeis dalį seniausiųjų dyzelinu varomų transporto priemonių.
V. Seirackas dėkojo įmonės „Busturas“ kolektyvui už sėkmingai įgyvendintą autobusų įsigijimo projektą. „Džiaugdamiesi naujais hibridiniais autobusais prisimename, kiek pastangų bei darbo buvo įdėta, kad jie pasiektų Šiaulių gatves. Viskas prasidėjo dar 2021 m. vasarą. Tuomet sekė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pritarimas autobusų parkui atnaujinti. 2022-ųjų sausio mėnesį su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) buvo pasirašyta sutartis, kuria APVA įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis UAB „Busturas“ skirti 1 375 000 Eur subsidiją naujų autobusų pirkimui, o UAB „Busturas“ lėšos sudarė 1 624 000 eurų“, – priminė „Busturo“ generalinis direktorius.
Jo teigimu, nauji autobusai prisidės prie žalesnio miesto, taip pat – kokybiškesnių ir patogesnių paslaugų miesto viešojo transporto keleiviams.
Naujuoju pirkiniu džiaugėsi Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda. UAB „Adampolis“ atstovas Vytautas Keršys taip pat pasidžiaugė, kad galėjo šiauliečiams pristatyti ekologiškus, patogius, patrauklius autobusus. Visus dešimt aikštėje išrikiuotų MAN „Lion’s City” palaimino ir saugaus kelio palinkėjo Vyskupas Eugenijus Bartulis.
Naujuosiuose autobusuose – 31 sėdima ir 60 stovimų vietų. Esminė naujovė – tai bene pirmasis Lietuvoje 12 m ilgio autobusas, kuriame yra dvi vietos neįgaliojo vežimėliams pasistatyti. Transporto priemonės pritaikytos ir kitas negalias turintiems žmonėms.
Už kelionę autobusu galima atsiskaityti ir banko kortelėmis.
Biometano privalumai autobusų parkams
Pasak „SGD dujos“ generalinio direktoriaus Virginijaus Korsako, kol kas autobusai naudos 70 proc. biometano. „Biometaną miestų autobusų parkams teikiame nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Šiais metais visi vartotojai vietoj gamtinių dujų gaus apie 70 proc. biometano, tačiau jau baigiame sudaryti sutartį su gamintojais, kad užtikrintume 100 proc. biometano poreikį miestų vežėjams“.
V. Korsakas išvardino ir pagrindinius biometano privalumus: „Didžiausias jų- jog be jokių papildomų investicijų galima iškastines gamtines dujas, arba metaną, pakeisti biometanu – dujomis, kurių cheminė formulė ir savybės yra identiškos kaip ir gamtinių dujų, tačiau skiriasi jų išgavimo būdas – biometanas yra žmonių vykdomos ūkinės veiklos pasekmė, tad kuo daugiau tokių dujų sunaudojamos kaip kuras, tuo mažesnis poveikis klimato kaitai“.
Pasak jo, užuot paleistos į orą, šios dujos surenkamos, išvalomos biojėgainėse, tiekiamos į dujotiekį ir panaudojamos kaip degalai transportui, ir tokiu būdu, skirtingai nei išgaunant gamtines dujas iš žemės gelmių, į aplinką nepatenka didelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl biometanas prilyginamas nulinės CO2 emisijos degalams.
Lietuva 2021 m. priėmė Alternatyviųjų degalų įstatymą, nustatantį alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje plėtrą. Įstatymu siekiama nuosekliai didinti transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę, taip pat nustatyti įpareigojimai degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo. Įstatymu siekiama mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų.
„Atsižvelgiant į ambicingus valstybės išsikeltus tikslus ir įvertinus pokyčių kainą autobusų parkams, biometanas yra unikali galimybė be papildomų pastangų ir didelių išlaidų persitvarkyti ir pakeisti gamtines dujas biometanu. Nuo pernai metų Lietuvoje galima nuolat įsigyti iš Nyderlandų importuojamo biometano, tokią galimybę pernai atvėrė „Ignitis grupė”. Lietuvoje biometaną artimiausiais metais ketina išgauti ir tiekti į dujų tinklus net kelios įmonės, šiuo metu projektuojančios ar statančios biojėgaines, kuriose bus perdirbamos vietinės organinės atliekos, iš kurių bus išgaunamas biometanas“, – sakė V. Korsakas.
Jo teigimu, atverti biometano importo keliai leidžia Lietuvai, net ir kol kas neturint vietos rinkoje pagaminamo biometano, išsiskirti iš daugelio ES šalių, dar tik ieškančių būdų, kaip iki 2030 m. pertvarkyti savo degalų rinkas bei reikšmingai sumažinti CO2 emisijas transporto sektoriuje naudojant degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Palyginimui, kai skaičiuojama, kad 1 ha miško (500 medžių) sutaupo 12 tonų CO2, tai atitinka 130,75 ha miško (https://www.encon.eu/en/calculation-co2-offsetting-trees).
Per metus tai būtų beveik 400 ha, o per 10 metų autobuso gyvavimo ciklą visi 4000 ha arba 40 km2.
Kadangi Šiaulių miesto plotas 88 km2, tai galima teigti, kad „Busturo” miesto autobusai per 10 metų sutaupys tiek CO2, kiek beveik pusės Šiaulių miesto teritorijos dydžio miškas absorbuotų per metus.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
