Sostinės viešojo transporto istorija 1960-aisiais

rugsėjo 11 04:10 2020 Spausdinti straipsnį Istorija Lankytojai

1960-aisiais sukako 20 metų, kai buvo įsteigta autobusų susisiekimo įmonė. Savo veiklą ji pradėjo turėdama 10 savo autobusų ir dar dvidešimt nuomavosi iš privačių asmenų. Autobusai mieste važiavo 4 maršrutais.

 

 

1960 m. Vilniaus autobusų parkas turėjo 335 autobusus, keleivius vežė 18 maršrutų mieste ir 16 – priemiestyje. Tarpmiestinio susisiekimo autobusais veždavo keleivius į 51 miestą.

1960 m. pereinama prie 7 valandų darbo dienos, buvo peržiūrimos ir įvedamos techniškai pagrįstos darbininkų darbo normos. Pakeistos darbininkų tarifinės kategorijos.

Sausio mėn. pradžioje vėl pasirodė skelbimai, kad Vilniaus autobusų parkui reikalingi sumavimo mašinų operatoriai, autobusų konduktoriai, baigę ne mažiau, kaip 7 vidurinės mokyklos klasės ir priregistruoti Vilniuje.

Mėnesio pabaigoje spaudoje pasirodė gyventojų skundai dėl prasto susisiekimo priemiestyje, konkrečiai maršrutu Vilnius-Lentvaris-Grigiškės. Rašyta, kad autobusai vėluoja nuo 20 iki 30 minučių, o būna dienų, kai į paskutinį reisą autobusas visai neišvažiuoja, ir keleiviai klausia, kaip grįžti namo po darbo pamainos naktį…

Vasario mėn. 5 d.Vilniaus vykdomasis komitetas priėmė sprendimą pakeisti maršrutus. Pagal naują nutarimą: autobusas Nr 2 vyks Antakalnio, Tilto, Dzeržinskio, Verkių gatvėmis iki autoremonto gamyklos Nr. 11.

Autobusas Nr. 28 vyks nuo mėsos kombinato iki Černiachovskio aikštės sena tvarka, o toliau Dzeržinskio g. iki autoremonto gamyklos Nr 11.

Autobusas Nr. 4 vyks nuo Naujosios Vilnios iki Černiachovskio aikštės sena tvarka toliau Dzeržinskio, M. Melninkaitės gatvėmis, pro „Spartako“ stadioną, Artilerijos gatve iki H. Manto gatvės.

Autobusų Nr. 6, 9 ir 13 maršrutai prailginti iki televizijos mazgų gamyklos.

Taip pat nutarta sportininkams leisti vežtis su savimi slides.

Šį nutarimą pasirašė Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto vietinio ūkio valdybos komunalinio-buitinio skyriaus viršininkas N. Dūda

Kovo mėn. žurnalistai apsilankė Vilniaus autobusų parke ir paklausė direktoriaus G. Ivanovo, kas jau 1960 m.padaryta ir ką dar planuoja padaryti vilniečių patogumui. Į tai direktorius atsakė, kad atidaryti trys reisai Vilnius-Alytus, kuriuose keleivius veža Zil 127, į Anykščius taip pat važiuoja trys tokie autobusai. Sausio pradžioje atidarytas naujas maršrutas Vilnius – Kaišiadorys.

Direktoriaus teigimu, atsižvelgus į gyventojų pageidavimus 6, 9, 13 maršrutai pratęsti vienu kilometru toliau link naujai pastatytų gamyklų:  Televizijos mazgų ir Gelžbetonio konstrukcijų. Taip pat atidarytas tiesioginis maršrutas tarp Antakalnio ir Dzeržinskio g.

Deja, visada atsirasdavo nepatenkintų keleivių, kurie netingėjo rašyti skundus ne tik parko administracijai, bet laikraščių redakcijoms. Būdavo tų nusiskundimų įvairių, bet pasitaikydavo ir kurioziškų atsakymų. Kai keleiviai pasiskundė, kad nesulaukė autobuso 55 min., gavo oficialų atsakymą: „Autobusas nuo 10 val. ryto ir iki 13:00 val. pietavo“.

Dabar nieko nestebina autobusą vairuojanti moteris, o tais laikais parke dirbo vienintelė moteris autobuso vairuotoja. Balandžio mėn. viename laikraštyje buvo išspausdintas straipsnelis apie ją –  Dziedziul: „… Į autobusų parką Elena atėjo prieš 10 metų. Iš pradžių jai davė vairuoti mažą seną autobusą. Su pavydu mergina žiūrėdavo į didžiules  ZiL markės mašinas valdomas vyrų. Kartą tokį naujutėlaitį tik ką gautą autobusą Elenai teko vairuoti į garažą. Atvažiavusi ji ilgai gėrėjosi mašina ir vėliau nuėjo pas direktoriaus pavaduotoją. „Gal kartais paskirs“ – kilo nerami mintis. Niekas neprieštaravo.

Didelę mašiną Elena vairavo taip pat gerai, kaip mažą. Tačiau vieną kartą, kai ji pabaigusi pamainą sugrįžo į garažą, prisistatė „autoritetinga“ komisija ir pareiškė, kad moterims negalima vairuoti tokios mašinos. Veltui Elena prašė, įrodinėjo, kad jai užtenka ir jėgų ir sugebėjimų, veltui darbo draugai aiškino, kad ji viena geriausių  vairuotojų. Komisija rėmėsi tik nuostatų straipsniais. Teko grįžti prie seno mažo autobuso vairo, tačiau po kurio laiko direkcija, nors ir prasižengdama nurodymams, grąžino Elenai ZIL, tik priminė, kad stengtųsi  ir neapviltų.

Žinoma, ji direkcijos neapvylė, jos darbo nuopelnai buvo įvertinti, ir už šaunų darbą 1960 m. kovo mėn. ji buvo apdovanota „Darbo Raudonosios vėliavos“ ordinu.

Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto nutarimu, „Nuo 1960 m. gegužės 29 d., esant geram orui, maršrutų Nr. 2 „Antakalnis–Dzeržinskio g.“ ir Nr. 3 „Antakalnis  – Žemieji Paneriai“ autobusai šeštadieniais nuo 15 iki 22 val. ir sekmadieniais nuo 9.30 iki 22.30 val. kursavo nuo P. Cvirkos g. iki Valakampių pliažo. Kaina – 80 kap. (iki troleibusų žiedo – 40 kap.).

Nuo 1960 m. birželio 1 d.pakeičiamas maršruto Nr. 17a „Troleibusų žiedas–Valakampiai-Troleibusų žiedas-Dvarčionių gamykla“ autobusų judėjimas.

Šiame maršrute keleivius vežė du autobusai. Vienas iš jų su 20 min. intervalais kursavo nuo troleibusų žiedo iki Turniškių (kaina 40 kap), antras autobusas – kas valandą nuo troleibusų žiedo iki Dvarčionių gamyklos ir nuo troleibusų žiedo iki 13-ojo kilometro.

Darbo pradžia – 16.15 val., pabaiga – 24 val. Pravažiavimo kaina iki Dvarčionių gamyklos– 40 kap., iki 13-ojo kilometro – 80 kap. (iki pašto – 40 kap.)

Liepos mėnesio pirma savaitė Vilniuje paskelbta transporto ir pėsčiųjų saugumo savaite. Jai pasibaigus ir suvedus patikrinimo rezultatus, buvo pareikšta pastaba Vilniaus autobusų parko vadovybei: „Nepakankamai rūpinamasi technikos priežiūra ir Vilniaus autobusų parke. Tuo pagaliau rimtai turėtų susirūpinti autobusų parko vyr. inžinierius drg. Širvinskas ir direktorius drg. Ivanovas.“

„Nuo liepos 12 d.autobuso maršrutas Nr. 1 pagal vykdomojo komiteto nutarimą pakeičiamas. Vietoj Stalino prospekto autobusas kursuos P. Cvirkos g., sustodamas šiose vietose:Kapsuko g., Dzeržinskio v. klubas, Sierakausko g., elektromechanikos technikumas.“

Liepos mėn. 23-24 d.d. Vingio parke įvyko didžiulė dainų šventė. Nuo 14.00 iki 18.00 val., kad dalyviai ir žiūrovai greičiau ir patogiau pasiektų Vingio parką   buvo nustatyti specialūs maršrutai:

Filharmonija – Muziejaus g., Garelio g., – Gedimino aikštė – Stalino pr., – Žvėrynas – kino studija dėl praėjimo į Vingio parką per pontoninį tiltą.

Stotis – Šopeno g., – Kauno g., – Panerių g., – Gerosios Vilties g., iki Raudonosios armijos pr., kad Konarskio g., patektų į Vingio parką.

Nurodytomis valandomis  autobusų judėjimas suintensyvėjo šiuose maršrutuose: Nr., :1,5,11, o maršrutų Nr., 3 ir 6 važiavo tik iki Sierakausko g., Autobusų maršrutai: Nr. 8,9 ir 28 kursavo Partizanų g., Gerosios Vilties g., iki Raudonosios armijos pr. Visose gatvėse, kuriose važiuoja išvardintų maršrutų autobusai, kitam automoto transportui važiuoti buvo draudžiama – taip nusprendė Vilniaus vykdomasis komitetas.

Rugpiūčio mėnesio pradžioje miesto vykdomasis komitetas priima sprendimą: „Dėl transporto judėjimo Pionierių g. uždarymo. Nuo VIII. 5 d. maršrutų Nr. 4 ir 11 autobusai kursuos nauju maršrutu“:

Maršruto Nr. 4 autobusai Naujos Vilnios kryptimi važiuos Gorkio, Subačiaus, Užupio gatvėmis, o toliau savo maršrutu: iš Naujosios Vilnios – nuo Polocko., Kreivaja, Olandų, Kostiuškos, Vrublevskio g., Stalino pr., o toliau savo maršrutu.

Maršruto Nr. 11 autobusai Zarasų g., kryptimi kursuos Gorkio, Subačiaus g., o atgal Aukštaičių, Subačiaus, Jacenevičiaus, Arklių, Muziejaus, Trakų gatvėmis, Stalino pr., o toliau – savo maršrutu.

Spalio mėn. 29 d.laikraštyje „Komjaunimo tiesa“ pasirodė straipsnelis AUTOBUSAI BE KONDUKTORIUS.

„Vienuoliktas! – sujudo žmonės prie autobusų sustojimo.

Beskubėdami kai kurie ir nepastebėjo mašinų lange užrašo: „Autobusas be konduktoriaus“. Įlipo į vidų, o čia konduktoriaus vietoje juoda dėžė. Balsas per garsiakalbį įspėjo:

– Piliečiai, bilietus įsigykite patys!

Autobusas truktelėjo iš vietos. Artėjant sekančiam sustojimui, vėl pasigirsta tas pats balsas:

– Lenino aikštė…

Tokia tvarka nuo vakar dienos įvesta visuose autobusuose, kursuojančiuose maršrutu ŽVĖRYNAS – ZARASŲ G“ . Įsigyti bilietams  kiekvienoje mašinoje įrengtos dvi kasos, autobusai radiofikuoti. Šoferis praneša sustojimo vietas, primena, jog keleiviai turi apsitarnauti patys.

Tai pirmieji respublikoje miesto transporto autobusai, kursuojantys be konduktorių. Sostinės transportininkai kruopščiai ruošėsi naujai keleivių aptarnavimo formai. Jie susipažino su Maskvos, Leningrado, Minsko transportininkų patyrimu šioje srityje.

Artimiausiu metu pažangi aptarnavimo forma bus įdiegta ir kituose sostinės autobusų maršrutuose“.

„Lapkričio mėn. pradžioje Lvovo automobilių gamintojai Vilniaus autobusų parkui atsiuntė puikią dovaną. Gautas pirmasis ištaigingas autobusas LAZ – 697, pavadintas „Turisto“ vardu. Mašinoje visi patogumai keleiviams: minkštos ištraukiamos sėdynės, oro apšildymas, gera ventiliacija, praustuvė ir t. t. Vasaros metu atidaromas viršutinis liukas. Pro autobusų langus patogu žvalgytis. „Turistas“ skirtas 32 keleiviams. Yra speciali vieta gidui. Mašina radiofikuoti.

Naujas autobusas skirtas ekskursijoms po miestą. Po kelių dienų prityręs šoferis Jakovas Švecas naujuoju autobusų išvyks į pirmą reisą“. (informacija iš tuometinės spaudos, kalba netaisyta).

Iki Naujų metų autobusų parkas gavo dar du tokio modelio autobusus.

Taip pat gavo ir du paskutinius naujus ZIL 127 autobusus.

Kęstutis Pletkus

Autoriaus parinktos nuotraukos

  • btrmdn
  • 1960-3
  • 1960-6
  • 1960-7
  • 1960-4
  • 1960-2
  • 1960-1
  • 1960-5
  • 1960-9
  • 1960-8
  • 1960-10
  • btr
  • btr
  • btr
  • rbt
  • 1960-15