Birželio 5 d. Transporto inovacijų asociacija ir Europos Parlamentas pakvietė transporto ir logistikos atstovus į diskusiją su Europos Parlamento nariu, Transporto komiteto vicepirmininku Virginijumi Sinkevičiumi. Diskusijos tema: „Kokių pokyčių galime tikėtis ES žaliojo kurso politikoje?“.
V. Sinkevičius aptarė tris kovo mėnesį Europos Komisijos pristatytus komunikatus dėl automobilių pramonės konkurencingumo bei įmonių transporto priemonių parkų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Pranešėjas kalbėjo apie pokyčius, kurių turės imtis valstybės narės įgyvendindamos Žaliojo kurso politikos kryptis transporto dekarbonizacijos srityje.
Pasak EP nario, bendra dekarbonizacijos politikos kryptis nesikeičia, šiek tiek kinta požiūris, kaip greitai tai reikia daryti, sprendžiama, kokiems sektoriams reikia pagalbos.
Viena aktualiausių temų keleivių vežėjams – perėjimas prie švaraus judumo. Pasak V. Sinkevičiaus, siekiant išsikeltų tikslų iki 2030-ųjų, kai kurioms transporto rūšims numatomi lankstesni CO2 išmetimo reikalavimai, vis dėlto viešajam transportui to tikėtis nevertėtų. „Viešojo transporto pažanga šioje srityje nemaža, tačiau lėtesnė nei tikėtasi. EK bus griežtesnė, skatins dar labiau pereiti prie elektrifikavimo. Pagrindinės kliūtys tam šiuo metu – šalių biudžetas, infrastruktūros neturėjimas“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak jo, sunkiai suprantama, kodėl vis dar įsigyjama taršių miesto autobusų: „Pritaikius mokestines priemones ir mokesčius už taršą, situacija keistųsi. Kiekviena šalis turėtų nuspręsti, kaip sudėlioti akcentus dėl elektros kainos ir pan. Vis dėlto, jei nenorime mokėti baudų, iki 2030-ųjų Lietuvai reikės ieškoti visų įmanomų galimybių pereiti prie elektrinio transporto“, – sakė V. Sinkevičius.
Į keleivių vežėjų klausimą, kaip ruoštis autobusų parkams, ar bus skatinamas biometano naudojimas autobusuose, V. Sinkevičius atsakė: „Abejoju, ar miestų transporte bus kitų alternatyvų nei elektra. Tolimojo susisiekimo – kita specifika. Apie biometaną kalbama, bet EK komunikate pozicija dėl viešojo transporto gana griežta – pokytis turi būti greitesnis. Be abejo, jis turėtų būti laipsniškas, bet kol kas savivaldybės šiuo klausimu daro mažai, neišnaudoja teikiamų galimybių. EK manymu, už „tarpinių variantų“ bandoma pasislėpti, tai lėtina pažangą“, – sakė V. Sinkevičius.
Jis taip pat priminė apie baudas, kurias Lietuvai teks mokėti, jei iškelti tikslai dekarbonizacijos srityje nebus pasiekti. Suma siektų apie 40 mln. eurų, didžioji dalis tektų būtent transporto sektoriui.
Pasak V. Sinkevičiaus, dokumentuose išdėstyti tikslai ir priemones ES teisės aktų pasiūlymais galėtų virsti per artimiausius kelerius metus – galbūt laikotarpiu, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.
Tikimasi panašaus pobūdžio susitikimus ir diskusija su transporto srities atstovais rengti kasmet.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
