Rugsėjo 19 d. Kaune vykusioje Darnaus judumo konferencijoje, be kitų klausimų, svarstytos ir vieningo viešojo transporto diegimo galimybės Lietuvoje. Aptarta geroji užsienio šalių patirtis, diskutuota – ko reikėtų, kad šalies gyventojai galėtų keliauti patogiai ir tvariai.
Ko tikisi keleiviai?
LTG Link atstovė Modesta Gusarovienė priminė, ko gyventojai tikisi iš viešojo transporto: „Sukurdami tam tikras alternatyvas turime žinoti, ko reikia keleiviams, eiti link to, kad žmogus galėtų patogiai susiplanuoti kelionę ir įsigyti bilietus dar neišėjęs iš namų. Kaip rodo apklausos, svarbiausia – viešojo transporto kaina, greitis, patogumas ir saugumas“, – kalbėjo M. Gusarovienė.
Anot jos, šiuo metu Lietuvoje tarpmiestyje ir priemiestyje per metus atliekama 450 mln. kelionių. Traukiniais – vos daugiau nei 1 proc., autobusais – tiek pat. „Taigi vežame vos 10 mln. keleivių per metus. Tai rodo, koks viešojo transporto potencialas, ko galėtume pasiekti dirbdami kartu“, – teigė pranešėja.
M. Gusarovienė pristatė priemones, kurios jau dabar padėtų keliauti tvariau, tai – paspirtukų, dviračių nuoma, saugyklų, stoginių įrengimas. Svarbi ir partnerystė su miestų viešojo transporto organizatoriais: paslaugos asortimento plėtra, bilietų asortimento papildymas, stotelių pasiekiamumo plėtra, kitų miestų viešojo transporto sistemų integravimas, tvarkaraščių suderinamumas ir kt.
Reikšminga ir partnerystė su automobilių dalijimosi, pavėžėjimo paslaugų tiekėjais. „Derėtų nepamiršti, jog 90 proc. laiko nuosavas automobilis stovi, todėl dalijimosi paslaugas teikiantis automobilis atstoja 10 nuosavų. Galėtų atsirasti tokios paslaugos, kaip išankstinis taksi užsakymas stotyse, automobilių aikštelių įrengimas prie stočių ir panašiai“, – kalbėjo J. Gusarovienė.
Būtina ir partnerystė su miestų viešojo transporto vežėjais: jungtiniai maršrutai, suderinti tvarkaraščiai su priemiesčio ir tarpmiesčio tvarkaraščiais, kombinuoti maršrutai, specialūs autobusai, priderinti prie traukinių tvarkaraščių. „Bendradarbiavimas kuria vertę visuomenei. Tokiu būdu mažinama regioninė ir socialinė atskirtis, auginama ekonomika, kuriama darni infrastruktūra, didinamas saaugumas, skatinama turizmo plėtra, keičiami gyventojų įpročiai keliauti“, – sakė M. Gusarovienė.
Ji priminė, jog jungtiniai LTG Link ir miestų bilietai jau įdiegti Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, netrukus jie atsiras ir Panevėžyje. „Ateitis – turėti mobilumo paslaugų platformą, kelionių planavimo ir atsiskaitmų įrankių kūrimas, duomenų atvėrimas. Labai svarbus ir judėjimas tarp valstybių“, – kalbėjo pranešėja.
Klaipėdos regione – galimybė keliauti tarp savivaldybių
Įmonės „Klaipėdos viešasis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis pristatė viešojo transporto tinklą Klaipėdos regione. Čia veikia trys bilietų zonos, yra 31 miesto maršrutas, bendrame tinkle, kuris jungia dalį Kretingos ir Palangos, taip pat – Šilutės savivaldybę, veikia ir maršrutiniai mikroautobusai. Už važiavimą viešuoju transportu galima atsiskaityti bankinė kortelė, elektroniniu bilietu, telefonu, popieriniu bilietu – visais būdais, kokie gali būti bendroje sistemoje.
„Iš pradžių būta iššūkio: kaip dėlioti maršrutus, kad su tuo pačiu bilietu būtų galima keliauti keliose savivaldybėse? Be abejo, rasti bendrą vardiklį – koks bus kelionės įkainis, nelengva. Buvo sutarta dėl atskirų regionų maršrutų integracijos su Kretingos rajono, Palangos miesto ir Šilutės rajono savivaldybėmis. Procesas buvo labai nelengvas, turėjo atsirasti pasitikėjimas vienas kitu, tik tokiu atveju darbai gali judėti į priekį. Smulkių krizių šiame kelyje buvo ne viena“, – pasakojo G. Neniškis.
Jis taip pat pristatė naują projektą, kuris bus įgyvendinamas artimiausiu metu: visos Klaipėdos regiono savivaldybės, nuo Skuodo iki Nidos, pateikė paraišką Regionų finansavimo projektui, kad visame regione atsirastų bendras viešojo transporto bilietas. „Atliekame aiškinamąjį darbą, važiuojame į savivaldybes, išdėstome sistemos privalumus. Be abejo, teks priimti politinius sprendimus – paslaugos išlaikymas ir administravimas kainuoja, kažkas papildomai dirbs, už paslaugas teks atlyginti, tad svarbu sutarti dėl finansavimo. Sprendimai turi būti priimti per pusmetį ar metus, tikimės, kad viskas pavyks“, – pabrėžė pranešėjas.
Sistema jau kuriama
Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas skaitė pranešimą „Bendras, jungtinis ar vieningas: vizija ir iššūkiai, kur pristatė vieningo transporto bilieto viziją. „Labai svarbu sukurti tokį įrankį, kuris būtų patogus ne tik keleiviui, bet ir operatoriui. Jau dvidešimt metų dirbame ta kryptimi, tačiau tai yra evoliucija link idealios sistemos“, – kalbėjo pranešėjas.
Pasak jo, vieningas bilietas būtų svarbus žingsnis kuriant patogią ir darnią transporto sistemą, jis leistų keleiviams keliauti skirtingomis viešojo transporto rūšimis tarp skirtingų miestų ir regionų. Tai ne tik patogiau, bet ir tvariau, nes prisidėtų prie taršos mažinimo bei didesnio gyventojų įsitraukimo į darnų judumą.
Anot pranešėjo, diegiant vieningą bilietą, labai svarbus visų suinteresuotų pusių sutarimas, bendra politika bei techninis suformuotos užduoties įgyvendinimas. „Mūsų sukurtoje sistemoje jau yra trys sluoksniai: miesto, priemiesčio ir tolimasis susisiekimas. Trūksta tik geležinkelių. Kodėl mes nuolat ją tobuliname? Tam, kad verslas būtų pelningas. Kad jis būtų pelningas, turime duoti keleiviui patogų įrankį“, – sakė L. Skardžiukas.
Pasak jo, šiuo metu veikianti sistema jungia autobusų stotis, internetą, savitarnos terminalus, išskyrus autobuse parduodamus bilietus: „Pusmečio ar metų bėgyje ir čia turėsime sprendimą – visi vairuotojo pardavimai bus sistemoje. Visi žinos, ką vairuotojas pardavė autobuse.“
Naujoji programa leis skenuoti bilietus, turėti dinaminę kainodarą ir pan. Pasitelktas dirbtinis intelektas padės vairuotojui susigaudyti galybėje skirtingų lengvatas užtikrinančių pažymėjimų, taisys klaidas, siūlys grafikus, kurie bus integruoti į lokalias sistemas. Atsiras sąsaja ne tik su vartotojais, bet ir su vairuotojais.
Kada Lietuvoje atsiras vieningas bilietas?
JUDU direktorė Loreta Levulytė-Staskevičienė pristatė pranešimą „Viešasis transportas – ar galime tikėtis Lietuvoje keliauti vienu bilietu“. Anot jos, Europos Sąjungoje kasmet viešuoju transportu atliekama apie 57 mlrd. kelionių, Lietuvoje – 196 mln. Ji pristatė skirtingų Europos miestų patirtis, kalbėjo apie 9 EUR bilieto patirtį Vokietijoje. Anot jos, tvariau keliauti skatina ir tai, kad transportas – vienas iš trijų labiausiai teršiančių aplinką CO2 emisijomis.
„Ko reikia, kad kad įvyktų vieningo viešojo transporto bilieto sėkmės istorija? Visų pirma, agentūros, atsakingos už viešojo transporto organizavimą. Taip pat – maršrutų tinklo planavimo pagal gyventojų poreikius, tuščios ridos eliminavimo. Svarbu ir tinklo junglumas bei integracija su kitomis transporto rūšimis. Aktualu ir kokybiškos viešojo transporto paslaugos, elektroninio bilieto sistemos, aplinkai draugiški ir nauji autobusai, keleivių informavimo sistemos“, – pabrėžė L. Levulytė-Staskevičienė.
Apie vieningo bilieto privalumus bei galimybes renginio pabaigoje diskutavo M. Gusarovienė, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis, „Žaliojo regiono“ vadovė Gaiva Mačiulaitienė ir „Trafi“ atstovė Miglė Belovienė.
Diskusijoje kalbėta apie tai, kokia galimybė sujungti geležinkelių sistemą su miesto autobusų ir tarpmiestiniais maršrutais per vieną bilietą, kokių techninių sprendimų tam reikia, apie tarifų politiką: kaip derinti skirtingus tarifus tarp miesto, regioninių ir tarpmiestinių kelionių, kaip teisingai paskirstyti vežėjams gautas pajamas.
Anot kalbėjusiųjų, svarbu ir infrastruktūros plėtra: derėtų atnaujinti esamas stotis ir integruoti jas su kitomis viešojo transporto rūšimis, kad būtų užtikrintas sklandus persėdimas ir pan.
G. Nakutis pabrėžė, kad vieningas bilietas būtų naudingas, vis dėlto jam diegti nuolat pritrūksta politinės valios: „Jei jos nėra, sprendimus rasti sunku. Štai 2015-ais Danijos pagrindiniai vežėjai, operatoriai priėmė sprendimą, įsteigė įmonę, kuri sėkmingai vykdo keliones ir dalija pinigus vežėjams. Keleiviams, be abejo, naudinga, bet visa tai jiems reikia pasiūlyti.“
G. Mačiulaitienė pasakojo, kaip pasiektas susitarimas tarp keturių savivaldybių (Jurbarko, Pagėgių, Šilalės ir Tauragės), kad būtų galima keliauti vieningu bilietu: „Sprendimas dėl vieningo bilieto ir vienos kainos įteisinimas buvo didelis darbas. Teko steigti viešąją įstaigą, politiškai tai neatrodė patrauklu – dar vienas biurokratinis mechanizmas. Vis dėlto agentūra buvo būtina. Priėmus sprendimus, atsirado septynetas visai naujų maršrutų, daugiausia – į Tauragę, kur didžiausios įsidarbinimo galimybės. Atsiradus daugiau galimybių keliauti, atsirado ir daugiau keleivių“.
M. Belovienė pristatė „Trafi“, kuri nuo startuolio išaugo iki europinės platformos, siūlančios inovatyvius techninius sprendimus. „Traffi“ veikia ne viename Europos mieste, tokiuose kaip Berlynas, Briuselis. Ten vieningo bilieto sistema populiari ir padedanti pritraukti daugiau keleivių.
M. Gusarovienė pasakojo, su kokiais iššūkiais LTG Link susidūrė diegdama jungtinį bilietą, kokie sprendimai priimti pritaikant bilieto sistemą prie skirtingų miestų skirtingų bilietų sistemų.
G. Nakutis priminė, jog priemonės, skatinančios rinktis viešąjį transportą, turi būti kompleksinės: „Ar vieningas bilietas padėtų pritraukti daugiau keleivių? Tai, be abejo, būtų vienas lašas į stiklinę. Tam, kad žmonės rinktųsi viešąjį transportą, važiuoti nuosavais automobiliais jiems turėtų būti nepatogu. Deja, kol kas Lietuvoje vis dar labai trūksta bendros viešojo transporto strategijos, bendros politikos“.
Anot diskusijos dalyvių, visi sutinka, kad vieningas bilietas būtų teigiamas žingsnis, vis dėlto reikia labai daug darbo, kad jis pagaliau atsirastų.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
