Gruodžio 11-ąją Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacija (ADIA) sukvietė narius į visuotinį susirinkimą. Kalbėta apie Lietuvos situaciją dėl įsipareigojimų tvarumui, aptartos problemos, su kuriomis susiduriama einant Žaliojo kurso keliu tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.
Pranešimą „Apyvartiniai taršos leidimai 2: Poveikis kuro kainoms ir dekarbonizacijos kelias” skaitė UAB IGNITIS atstovas Eugenijus Šeguras.
Jis priminė, kaip Apyvartinių taršos leidimų sistema veikė iki šiol, taip pat pristatė antrąją apyvartinių lėšų panaudojimo schemą. „Ką ji reiškia? Reiškia, kad bus apmokestinami ne teršėjai, o kuro – iškastinio ar gamtinių dujų – tiekėjai. Pateikę bet kokį kuro kiekį, jie turės atsiskaityti taršos leidimais. Tai yra didelis pokytis, lemsiantis maždaug 23 proc. viso iškastinio kuro brangimą. Be abejo, tiekėjai perkels brangimą ant naudotojų pečių“, – sakė E. Šeguras.
Jo teigimu, tai – ir konkurencinė galimybė prisitaikyti prie naujos realybės, pereiti prie alternatyvaus kuro naudojimo. Laimės tie, kurie tai padarys pirmieji. Svarbūs tampa įvairūs fondai, tokie kaip Socialinio klimato planas, kur numatyta daug galimybių tiek asmeniškai žmonėms, tiek ir verslui, viešojo transporto priemonių pakeitimui.
Pasak ADIA prezidento Virginijaus Korsako, Lietuva kol kas vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos pagal įsipareigojimus tvarumui: „Esame šešti nuo galo. Tai lemia besikeičianti politinė valdžia: ateina nauji žmonės, kol suvokia situaciją, baigiasi kadencija. Lietuva turi didžiulį potencialą alternatyvių degalų gamyboje – tai saulė, vėjas, atliekinė energija. Svarbu sukurti sistemą, kad vienos rūšys papildytų kitas“.
ADIA nariai diskutavo apie tai, kad ES priemonėse numatytas pernelyg menkas finansavimo intensyvumas naujiems autobusams įsigyti, todėl keleivių vežėjai atsisako jomis naudotis. Be to, vis dar stinga infrastruktūros, galimybių rinktis.
Apie alternatyvius degalus, jų panaudojimo galimybes kalbėjo ir gamintojų atstovai. „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška stebėjosi, kad, kalbant apie tvarumą, nuvertinamas biometanas. „Kaip gamintojas, nesuprantu – kodėl biometanas neįsigalioja kaip pagrindinė kuro rūšis? Atlikome skaičiavimus ir priėjome prie išvados, jog biometanas yra pigiau už dyzeliną. Deja, kol kas paramos priemonėse apie tai kalbama mažai, nors jo naudojimas ateityje – neišvengiamas“, – sakė D. Snieška.
Pasak V. Korsako, „SG dujos“ visais įmanomais būdais skatina biometano naudojimą: „Autobusų parkams pritaikome kainodarą, kad įmonės turėtų paskatą naudoti ekologiškus degalus. ADIA nemažai prisidėjo prie to, kad, įsigaliojus vadinamajam e-tolling, biometanu varomoms transporto priemonėms būtų taikoma 40 proc. nuolaida“.
Jo teigimu, biometano pildymo degalinių tinklas plečiasi, šiuo metu jau yra per dešimtį, plėtros šuolis ateityje gali būti itin greitas.
Pasak bendrovės „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus Mindaugo Grigelio, keleivių vežėjai pasigenda metodikos, kuri palengvintų autobusų parkų pasirinkimus. „Vyriausybė keičiasi, vietiniai politikai keičiasi, jaustumės tvirčiau, jei būtų metodika, kokiomis degalų rūšimis varomomis priemonėmis pildyti savo autobusų parkus. Joje turėtų būti įvertinta taršos leidimai, dyzelio brangimas ir pan. Ar atsirastų konsultantų, kurie padėtų, tarkim, mūsų įmonei sumodeliuoti transporto priemonių parką taip, kad 2030-aisiais galėčiau sakyti: patenkinti ir keleiviai, ir miestas, esame ir „žali“, ir sėkmingai važiuojame? Ar yra Lietuvoje tokių specialistų? Vieni išmano apie elektrą, kiti – apie dujas, treti – apie ekologiją. Renkame žinias po kruopelytę patys“, – sakė M. Grigelis.
Anot V. Korsako, esant dabartinei nuolat besikeičiančiai situacijai, pataikyti į dešimtuką būtų sudėtinga, tačiau išryškinti pagrindines tendencijas – įmanoma. Svarbu turėti duomenis, kad skaičiavimai būtų tikslūs. Kyla klausimas – ar įmonės pasiryžusios jais pasidalinti?
V. Korsako teigimu, ADIA niekada nebuvo už vienos kurios nors alternatyvių degalų rūšies naudojimą: „Mes niekada nesakome, kad kuri nors iš alternatyvų yra blogai – kuo jų daugiau, tuo paprasčiau parodyti, kokie jų pranašumai ar trūkumai. Esminis dalykas – taršos mažinimas, tai, su kokiu energijos šaltiniu galiu padaryti mažiausią įtaką gamtai“.
Keleivių vežėjai priminė, jog labai svarbu atsižvelgti ir į esamą geopolitinę situaciją – kaip rodo Ukrainos pavyzdys, karo zonoje pasiteisina tik tradiciniais degalais varomos transporto priemonės. „Prieš atsisakant iškastinio kuro, derėtų pagalvoti ir apie tai, kuo vešime žmones, jei ateis diena X. Ar nebūsime „žali“, bet stovintys vietoje?“, – retoriškai klausė M. Grigelis.
Po įdomios ir turiningos diskusijos V. Korsakas pasveikino naujausią ADIA narę – UAB Ukmergės autobusų parkas.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
