14-ajame kasmetiniame „Green Tech Vilnius“ forume – ir apie keleivinio transporto problemas

sausio 27 07:12 2021 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Naujienos

Sausio 26-ąją vyko nuotolinis „Green Tech Vilnius“ forumas. Jame pasisakė ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos narys, bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

 

 

 

Svarbiausias forumo tikslas – padėti valstybei, verslui bei piliečiams žengti žaliosios ekonomikos kūrimo keliu. Renginyje dalyvavo svarbiausių su klimato kaita bei žaliosios ekonomikos kūrimu susijusių Lietuvos institucijų vadovai bei ministrai. Forumo dalyviai turėjo progos išgirsti ir naujojo susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pasisakymą.

„Neabejojame, kad šis forumas yra ypač svarbus Lietuvos valstybei bei Lietuvos žmonių ateičiai. Šiuo metu pasaulis susiduria su ypatinga situacija dėl COVID-19 pandemijos. Labai svarbu, kad pinigai, skiriami ekonomikai gaivinti, būtų naudojami ypač atsakingai, investuojami į žaliosios ekonomikos, energetikos ateitį. Kuriant žaliąją ateitį, šie pinigai gali duoti didžiausią naudą“, – atidarydamas forumą, kalbėjo žurnalo „Valstybė“ vyr. redaktorius Eduardas Eigirdas.

Su tuo, kad dabartinė situacija gali tapti išskirtine galimybe ateičiai, sutiko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen. Pasak jos, jau matoma iškastinio kuro eros pabaiga, turime prisitaikyti prie žaliosios energetikos taisyklių. „Šios dienos šūkis – žaliosios technologijos. Tikiu, kad šiandieniniai „supurtymai“ mums padės. Lietuva žada skirti lėšas žaliosios energetikos skatinimui, o ne vakar dienos technologijų vystymui“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.

Forumo dalyviams buvo įdomu išgirsti švedo Svante Axelsson pranešimą „Švedijos visuomenės, verslo ir valstybės kelio į žaliąją ateitį vizija ir technologijų sukuriamas potencialas spartesniam proveržiui“. Jo teigimu, Švedijos ambicija – tapti pirmąja tauta, nenaudojančia iškastinio kuro. Šiai iniciatyvai įgyvendinti sukurti planai, strategijos. „Mus šioje srityje remia beveik visos partijos, visų siekis – valstybė, kuri nenaudoja iškastinio kuro. Daugiausia problemų kelia transporto sektorius, bet ir čia turime sprendimų. Siekiame sumažinti emisijas 30 proc., sumažinę iškastiniu kuru pagrįstų transporto priemonių naudojimą. Bandome sukurti sintetinį kurą, kur būtų naudojamas vandenilis, naudojame įvairias biokuro rūšis. Per pastarąjį mėnesį 30 proc. švedų įsigytų automobilių buvo elektriniai. Populiaru ir važiavimas dviračiu, vaikščiojimas. Svarbiausia išnaudoti pigiausias žaliąsias technologijas, tokias kaip saulės, vėjo energija“, – sakė S. Axelsson.

Forume iškelta daug skirtingų temų, kalbėjo įvairūs specialistai. Keleivių vežėjams įdomiausia buvo išgirsti, kas laukia transporto sektoriaus per artimiausius metus. Ta tema kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis. Jis pristatė vyriausybės numatytus darbus, pabrėžė, jog šiuo metu sektorius yra ant didelių pokyčių slenksčio. „Kasdienis klausimas, kurį užduodame sau – kur link judame. Galime kalbėti apie tai, kaip transporto sektorius generuoja daugiausia taršos, arba apie tai, kad tarša bus mažinama“, – sakė ministras.

Pasak jo, šiuo metu sektorius susiduria su nauja realybe, tai – žaliasis kursas, inovacijos. Vis dėlto ne mažiau svarbu, kad gyventojams būtų patogu naudotis transporto sistema, kad ji patenkintų žmonių poreikius.

M. Skuodis kalbėjo apie šalies kelių būklę, pristatė strategijas, ką numatoma daryti šioje srityje, taip pat – apie geležinkelių, oro transportą: „Vienas svarbiausių klausimų kalbant apie geležinkelius – jų elektrifikacija. Žadame elektrifikuoti pagrindinį koridorių nuo Vilniaus iki Klaipėdos, juo važiuos tiek krovininiai, tiek keleiviniai traukiniai. Taip pat pradėjome darbus tiesdami „Rail Baltica“. Svarbi tema – ir susisiekimas oru, šiuo metu kalbame apie Vilniaus oro uosto plėtrą, naujo terminalo statybas“.

Susisiekimo ministras pristatė ir kitus ateities planus. Vienas iš jų – naujos kartos 5G interneto ryšio diegimas, taip pat – darnus judumas, viešojo transporto pertvarka. „Turime judėti ta kryptimi, kad gyventojams būtų patogu, kad jie galėtų išgyventi be nuosavo transporto. Investicijos bus skiriamos darnaus judumo priemonėms, kad nė viena transporto rūšis neturėtų privilegijų, nebūtų prioritetizuojama, ypač – nuosavi automobiliai. Ne mažiau svarbus klausimas – inovacijos ir skaitmeninimas, sieksime, kad Lietuva taptų transporto inovacijų šalimi“, – sakė M. Skuodis.

Jo teigimu, tarp svarbiausių ateities planų – vieningas viešojo transporto bilietas, taip pat reguliacinė aplinka dronams, autonominiams automobiliams, kurie jau tampa realybe.

Ministras pristatė e-tolling sistemą, kuri įsigalios Lietuvoje nuo 2023-iųjų. „Turime įgyvendinti sistemą taip, kad ji atitiktų visus lūkesčius. Kiekvienas mokės už tiek, kiek teršia aplinką. Sprendimai šioje srityje būtini“, – teigė M. Skuodis.

Ministras taip pat kalbėjo apie COVID-19 įtaką transporto sektoriui, sutiko, kad geležinkeliai ir krovininis transportas nuo karantino nukentėjo nedaug, didžiausią, kardinalų smūgį patyrė aviacijos sektorius ir keleivių vežėjai.

Pasak L. Skardžiuko, nors sektorius nukentėjęs itin stipriai, jam valstybė specializuotos pagalbos neteikia. „Mes, vežėjai, vežantys keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, naudojamės tik tokiomis pagalbos priemonėmis, kaip kompensacijos už prastovas, subsidijas darbo užmokesčiu ir panašiai. Vis dėlto dabartinę situaciją vertinu kaip laikiną problemą. Kur kas daugiau nerimo kelia klausimas dėl valstybės reguliavimo mūsų sektoriuje“, – sakė „Kautros“ vadovas.

Jo teigimu, keleivinis kelių transportas stipriai supriešintas su geležinkeliu: „Pastaruosius dvejus ar trejus metus mes, vežantys keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, gyvename kontraversiškoje aplinkoje, Konkurencijos taryba įpareigojo nutraukti sutartis, siūloma nauja maršrutų sistema, kur akivaizdus prioritetas teikiamas geležinkeliams. Šie sektoriai neturėtų būti supriešinami –tiek keleivių vežimas autobusais, tiek geležinkeliu yra lygiavertės viešojo transporto dalys“.

Pasak L. Skardžiuko, tolimaisiais maršrutais keleivius vežantys vežėjai daug investavo į dabartinį maršrutų tinklą, negaudami subsidijų iš valstybės, savarankiškai sukūrė vieningą bilieto sistemą. „Šiuo metu keleivis gali nusipirkti bilietą iš bet kurio Lietuvos miesto į bet kurį, net ten, kur nevažiuoja tiesioginiai autobusai. Visa tai sukurta įmonių lėšomis, be valstybės pagalbos. Siūlau atvykti į Kauno autobusų stotį – pademonstruosime, kaip viskas veikia“, – ragino L. Skardžiukas.

Jo teigimu, konkurencinga rinka vertė vežėjus evoliucionuoti, pasiekti lygį, kurio negėda parodyti pasauliui. Vis dėlto pastaruoju metu keleivių vežėjai baiminasi, kad sėkmingai veikianti sistema gali būti sugriauta. Anot L. Skardžiuko, būtent valstybės reguliavimas kelia tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežančioms įmonėms daugiausia nerimo.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos 

 

 

  • 20210126_111956
  • 20210126_111311
  • 20210126_115539
  • 20210126_115130