2012-ieji keleivinio transporto įmonėms: situacija stabilizavosi

Asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyrius statistinius duomenis apie keleivinio transporto įmonių darbą renka, analizuoja ir kaupia nuo 1998-ųjų. Tai padeda stebėti įmonių veiklos dinamiką, taip pat pagelbsti sprendžiant įvairias keleivių vežėjams aktualias problemas.

Duomenys – vertingi

Keleivinio transporto skyriaus surinkti duomenys – bene vienintelė patikima šiame versle dirbančių įmonių statistika.

„Šiemet statistinius duomenis pateikė 44 šalies keleivinio transporto įmonės. Be abejo, jų Lietuvoje yra daugiau, tačiau privačių įmonių statistika neretai būna netiksli arba ji visai nerenkama ir nekaupiama“, – sako asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.

Pasak jo, 1998-aisiais, kuomet asociacija surinko pirmuosius jai priklausančių keleivinio transporto įmonių duomenis, verslo situacija buvo itin sudėtinga. „Tuo metu reikėjo itin intensyviai bendradarbiauti su valdžios institucijomis, bandant išspręsti gausybę keleivininkų problemų. Neturint skaičių, mūsų raštai ir laiškai atrodydavo tarsi „bedančiai“. Dėl šios priežasties drauge su vežėjais ir priėmėme sprendimą kaupti statistinius duomenis“, – aiškina J. Stolovickis.

Pirmosios statistinės lentelės, J. Stolovickio teigimu, buvo itin paprastos, rodiklių, kuriuos įmonės turėdavo pateikti, buvo gerokai mažiau. „Vėliau, atsižvelgdami į keleivininkų prašymus bei pageidavimus, statistiką nuolat tobulinome. Per penkiolika metų ji gerokai pakito. Dabar tai – didelė parama tiek mums, tiek ir vežėjams. Galime ne tik pateikti valstybinėms institucijoms tikslius skaičius, atspindinčius mūsų darbą, bet ir stebėti įmonių veiklos dinamiką. Vežėjams tai – galimybė palyginti savo įmonių rodiklius su kaimynų bei kolegų, įvertinti juos bei priimti atitinkamus sprendimus“, – kalba J. Stolovickis.

2012-ieji – neišskirtiniai

Pasak J. Stolovickio, praėjusių metų rezultatai pernelyg nesiskyrė nuo 2011-ųjų. „Išanalizavus 2012-ųjų duomenis, matome šiokį tokį pagerėjimą, tačiau jis nėra ženklus. Galima teigti, jog situacija keleivinio transporto versle išlieka stabili“, – sako J. Stolovickis.

Beveik nesikeitė įmonių darbuotojų skaičius, kuris per krizę buvo gerokai sumažėjęs. Šiek tiek padaugėjo vairuotojų – tai, pasak J. Stolovickio, taip pat rodo šiek tiek gerėjančią verslo situaciją.

Pernelyg nesikeitė ir vežėjų turimų transporto priemonių kiekis. Tiesa, šiek tiek padaugėjo naujų – iki penkerių ir iki dešimties metų senumo – autobusų. „Tam įtakos turėjo iš Europos Sąjungos gauta parama ekologiškiems autobusams įsigyti. Naujų autobusų sulaukė Kauno, Panevėžio ir Šiaulių vežėjai“, – kalba J. Stolovickis.

Praėjusiais metais keleivių vežta šiek tiek daugiau. „Džiugu, kad keleivinio transporto keleivių po truputį daugėja kiekvienais metais. 2010-aisiais jų vežta 320 mln., 2011-aisiais – 321 mln., o 2012-aisiais – jau 333,5 milijonai. Didėjo ir transporto priemonių rida – nuo 146 mln. km 2010-aisiais iki 148,2 mln. 2012-aisiais (2011-aisiais nuvažiuota 146,6 mln. km).

Didėjo ir keleivių vežėjų gaunamos pajamos. 2010-aisiais surinkta 439,5 mln. Lt, 2011-aisiais – 457 mln. Lt, o 2012-aisiais – 461 mln. Lt. Šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais padidėjo vežėjų sąnaudos – užpernai jos sudarė 495,5 mln. Lt, o pernai – 472,6 mln. Lt.

„Džiugu, kad keleivinio transporto verslo situacija po truputį, tačiau stabiliai gerėja. Nors pastaruoju metu drastiškai brango degalai, tačiau vežėjai sugebėjo optimizuoti išlaidas, „apkarpyti“ nuostolingus maršrutus, sumažinti transporto priemonių ridą“, – kalba J. Stolovickis.

Pagerėjo ir savivaldybių atsiskaitymas su vežėjais. 2010-aisias už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą įmonėms kompensuota 103,1 mln. Lt, 2011-aisiais – 135,3 mln. Lt, o 2012-aisiais – jau 158,2 mln. Lt. „Nors miestų ir rajonų savivaldybių finansinė situacija nėra gera, akivaizdu, kad jos stengiasi kaip įmanoma geriau atsiskaityti su keleivių vežėjais“, – komentuoja J. Stolovickis.

Daugiau gauta ir dotacijų už nuostolingų, tačiau visuomenei būtinų maršrutų aptarnavimą. 2010-aisiais ši suma sudarė 34,5 mln. Lt, 2011-aisiais – 35,3 mln. Lt, o 2012-aisiais – jau 82,3 mln. Lt.

Miesto vežėjai

Keleivių vežimo situacija miesto maršrutais gerėjo – daugėjo keleivių, didėjo transporto priemonių rida. „Per 2012-uosius, lyginant su 2011-aisiais, keleivių vežta 3,8 proc. daugiau. Stabiliai didėjo ir transporto priemonių rida“, – aiškina J. Stolovickis.

2011-aisiais miesto maršrutais Lietuvoje vežta 294,8 mln. keleivių, o 2012-aisiais – jau 306,1 milijonas.

Vežėjų gautos pajamos liko beveik tokios pačios – jos didėjo nedaug. Geras rezultatas – sumažėjusios keleivinio transporto įmonių sąnaudos.

2012-aisiais, po ilgos pertraukos, miesto vežimai buvo pelningi – vežėjai gavo 4,9 mln. Lt pelno.

Geriau su vežėjais atsiskaitė ir miestų savivaldybės. 2011-aisiais už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą gauta 99,9 mln. Lt kompensacijų, o 2012-aisiais – jau 120,9 mln. Lt.

Daugiau gauta ir dotacijų – nuo 16,6 mln. Lt 2011-aisiais iki 64,8mln. Lt 2012-aisiais.

Priemiesčio vežimai

„Situacija vežant keleivius priemiesčio maršrutais 2012-aisiais iš esmės nesikeitė. Beveik tiek pat vežta keleivius, nedidėjo ir transporto priemonių rida. Vežėjų pajamos beveik nedidėjo, o sąnaudos išaugo net 13,3 proc. Dėl šios priežasties gerokai padidėjo vežėjų nuostoliai“, – sako J. Stolovickis.

Pasak jo, veikiausiai tam daugiausia įtakos turėjo brangę degalai, mažėjęs keleivių skaičius. 2011-aisiais vežėjų nuostoliai sudarė 1,4 mln. Lt, o 2012 m. – jau 8,3 mln. Lt.

Tolimojo susisiekimo maršrutai

Čia situacija taip pat prastėjo. Šiek tiek – 2,5 proc. – sumažėjo keleivių, nors vežėjų patiriami nuostoliai liko maždaug tokie patys.

2011-aisiais tolimojo susisiekimo maršrutais vežta 8,1 mln. keleivių, o 2012-aisiais – 7,9 mln. Mažėjo ir autobusų rida – nuo 47 mln. km iki 46,2 mln. km.

Vežėjų pajamos šiek tiek padidėjo – nuo 97,2 mln. Lt 2011-aiaisiais iki 98,3 mln. Lt 2012-asiais. Sąnaudos padidėjo 0,5 proc.

Pagerėjo ir atsiskaitymas už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą – nuo 28,3 mln. Lt 2011-aisiais iki 29,9 mln. Lt 2012-aiaisiais.

Tarptautiniai maršrutai

Šioje srityje situacija jau keletą metų iš eilės prastėja. Ne išimtis – ir 2012-ieji. Keleivių sumažėjo 8,9 proc. – nuo 252,4 tūkst. iki 230 tūkst.

5,2 proc. mažėjo ir autobusų rida. Vežėjų pajamos padidėjo 5 proc., sąnaudos didėjo šiek tiek mažiau – 4,7 proc.

Užsakomieji reisai

„Džiugu, kad užsakomaisiais reisais vežta daugiau keleivių. Tai reiškia, kad keleivių vežėjai šiai sričiai skiria daugiau dėmesio, be to, matyt, šalies žmonės pradėjo daugiau keliauti“, – aiškina J. Stolovickis.

Nors keleivių vežta daugiau, vežėjų pelnas didėjo nedaug. „Matyt, keleivinio transporto įmonės šias paslaugas praėjusiais metais teikė pigiau, todėl pelnas nebuvo toks didelis, kokio buvo galima tikėtis“, – sako J. Stolovickis.

Prognozės

2013-uosius keleivių vežėjai sutiko su prieštaringais jausmais. Viena vertus, vilčių teikia praėjusiais metais Seimo priimtas įstatymas, sumažinęs keleivinio transporto įmonėms PVM iki 9 proc. Antra vertus, nerimo kelia didėjančios degalų bei paslaugų kainos.

„Nuo šių metų pradžios didėjo elektros kainos, taip pat minimalus atlyginimas. Dar praėjusiais metais gana drastiškai didėjo mokestis už kelius. Todėl 2013-ųjų rezultatų lauksime nekantriai – bus įdomu pamatyti, ar keleivinio transporto versle nusvers teigiamos ar neigiamos tendencijos“, – sako J. Stolovickis.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka