2013-ųjų statistika: keleivinio transporto įmonės dar neišlipo iš skolų duobės

Asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyrius jau išanalizavo ir pateikė praėjusių metų šalies keleivinio transporto įmonių veiklos statistinius duomenis. Rezultatai tebėra nedžiuginantys: vežėjų skolos didėja toliau.

Skolos – milijoninės

„Šiemet pirmą kartą statistinių duomenų lentelėje atsirado nauja grafa – kiek savivaldybės skolingos keleivinio transporto įmonėms ne tik už praėjusius, bet ir už visus ankstesnius metus. Paaiškėjo, jog savivaldybių skolos (sausio 1 d. aut. past.) vežėjams sudaro 170,5 mln. Lt. Didžioji dalis skolų – Vilniuje; sostinės savivaldybė savo įmonei skolinga 115,4 mln. Lt, Kauno – 33,1 mln. Lt, Panevėžio – 3,7 mln. Lt, Kauno rajono – beveik 3 mln. Lt, Rokiškio – 1,6 mln. Lt, Telšių – beveik 1,4 mln. Lt, Ukmergės – apie 1,8 mln. litų“, – sako asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickij.

Pasak jo, tokios milžiniškos skolos susidarė dėl sudėtingos savivaldybių finansinės situacijos. „Savivaldybėms sunkiai sekasi surinkti į biudžetą reikiamą lėšų kiekį, todėl visų pirma kenčia savivaldybėms priklausančios viešojo transporto įmonės“, – sako J. Stolovickij.

Praėjusiais metais vežėjams už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą sumokėta 133 mln. Lt (2012-aisiais – 158 mln. Lt), dotacijų – dar mažiau; vietoj 82 mln. Lt 2012-aisiais – 55,9 mln. Lt praėjusiais. „Be abejo, nei dotacijų, nei kompensacijų poreikis nesumažėjo. Sumažėjusios lėšos rodo, kad dėmesio viešojo transporto įmonėms skiriama vis mažiau“, – komentuoja J. Stolovickij.

Grąžintos PVM lengvatos keleiviniam transportui padėjo šiek tiek sumažinti vežėjų įsiskolinimus. Tačiau, kaip rodo statistiniai duomenys, iš savivaldybių negautos dotacijos bei kompensacijos juos netrunka vėl „išauginti“.

Keleivių – daugiau

Bene labiausiai džiuginantis rodiklis – pastaraisiais metais didėjęs keleivių kiekis. „Praėjusiais metais, lyginant su 2012-aisiais, keleivių padaugėjo 5,5 proc. Atitinkamai didėjo ir vežėjų pajamos – 8 proc. Tačiau sąnaudos didėjo daugiau – 13 proc. Tam, be abejo, įtakos turėjo brangstantys degalai, didėjusios elektros kainos, augę atlyginimai ir pan.“, – kalba J. Stolovickij.

Praėjusiais metais, lyginant su 2012-aisiais, įmonėse 1,1 proc. padaugėjo vairuotojų, šiek tiek daugėjo ir transporto priemonių. 2012-aisiais jų statistinius duomenis pateikiančios įmonės turėjo 2863, pernai – jau 2938 autobusus bei troleibusus.

„Kaip žinia, praėjusiais metais net keletas šalies keleivinio transporto įmonių sulaukė naujų autobusų, įsigytų už ES fondų lėšas. Deja, nedidelis naujų autobusų kiekis neturėjo didesnės įtakos vežėjų eksploatuojamų transporto priemonių amžiui; didžioji dalis šalies keliais bei gatvėmis riedančių autobusų ir troleibusų vis dar tebėra senesni nei dešimties metų“, – aiškina J. Stolovickij.

Miestas ir priemiestis

Miestuose praėjusiais metais keleivių vežta 5 proc. daugiau nei 2012-aisiais (atitinkamai – 306 ir 322 mln.). 4 proc. didėjo transporto priemonių rida. Vežėjų pajamos didėjo 6 proc., tačiau sąnaudos – net 17 proc. „2012-aisiais, pirmą sykį po daugelio metų, mieste keleivius vežantys vežėjai turėjo 4,9 mln. Lt pelno. Tačiau 2013-ieji vėl atnešė nuostolių – jie sudarė net 26 mln. Lt“, – sako J. Stolovickij.

Tiek dotacijų, tiek kompensacijų keleivinio transporto įmonės gavo mažiau nei 2012-aisiais.

Šiek tiek pagerėjo situacija priemiesčio vežimuose. Nors keleivių vežta tiek pat – 17,1 mln. – 10 proc. didėjo transporto priemonių rida, taip pat 10 proc. – ir vežėjų pajamos (nuo 57 mln. Lt 2012-aisiais iki 63 mln. Lt 2013 m.). Sąnaudos didėjo 2 proc., tad nuostoliai sumažėjo nuo 8,3 mln. Lt iki 4,2 mln. Lt.

Savivaldybės geriau atsiskaitė su vežėjais už lengvatinių keleivių vežimą – sumokėta 10 proc. daugiau kompensacijų, dotacijų – taip pat 17 proc. daugiau (2012 m. – 17,5 mln. Lt, 2013 m. – 20,5 mln. Lt).

„Matyt, savivaldybėms neliko nieko kito, kaip tik pagaliau atkreipti dėmesį į šią sritį. Nuo 2009-ųjų iki 2012-ųjų situacija priemiesčio vežimuose tik prastėjo. Matyt, padėtį pagaliau imamasi bent šiek tiek taisyti“, – kalba J. Stolovickij.

Tarpmiesčio, tarptautiniai ir užsakomieji vežimai

Tolimojo susisiekimo maršrutais keleivių taip pat vežta 3,8 proc. daugiau – nuo 7,9 mln. 2012-aisiais iki 8,2 mln. 2013 m. Rida liko tokia pati, pajamos didėjo 11 proc. Vežėjų sąnaudos padidėjo 7 proc. „Tolimojo susisiekimo maršrutai ir toliau lieka nuostolingi. 2012-aisiais vežėjai patyrė 7,4 mln. Lt nuostolio, o 2013-aisiais – keturis milijonus“, – kalba J. Stolovickij.

Valstybė vežėjams, vežantiems keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, sumoka visas jiems priklausančias kompensacijas.

Tarptautiniais maršrutais praėjusiais metais keleivių taip pat vežta šiek tiek daugiau nei anksčiau – 256 tūkst. (2012-aisiais – 230 tūkst.), tačiau mažėjo autobusų rida. „Matyt, keleivių vežėjai vis dėlto atsisako nuostolingų maršrutų. Autobusai jau senokai čia pralaimi konkurencinę kovą lėktuvams. Štai 2005-aisiais per metus tarptautiniais maršrutais vežta 884 tūkst. keleivių. Akivaizdu, kad per keletą metų šis skaičius sumažėjo daugiau nei tris kartus“, – kalba J. Stolovickij.

Didėjo vežėjų pajamos – 4,8 proc., nuostolių patirta šiek tiek mažiau – 40 tūkst. Lt (2012-aisiais – milijonas).

Šiek tiek mažiau keleivių vežta užsakomaisiais reisais – 1,6 mln. (2012 m. – 1,9 mln.). „Sunku pasakyti, kodėl keleivių vežėjai mažiau dėmesio skiria šiai verslo sričiai. Galbūt, daugėjant keleivių, reikia daugiau autobusų vežti keleivams reguliariais maršrutais, mažiau transporto priemonių lieka užsakomosioms kelionėms“, – sako J. Stolovickij.

Autobusų rida sumažėjo 2,9 proc., vežėjai gavo 800 tūkst. Lt pelno (2012-aisiais pelno nebūta).

Statistiniai duomenys – kasmet

Asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyrius įmonių statistinius duomenis renka nuo 1998-ųjų. Šiemet juos pateikė 48 didžiausios šalies keleivinio transporto įmonės.

„Pirmosios apklausos, lyginant su dabartinėmis, buvo gana primityvios. Per penkiolika metų jos gerokai patobulėjo. Dabar jau stengiamės nieko pernelyg nekeisti, kad išliktų gaunamų rezultatų tęstinumas“, – sako J. Stolovickij.

Pasak jo, turėti statistinius duomenis ypač svarbu, kuomet keliami vienoki ar kitoki finansiniai klausimai valdžios institucijose.

„Kur kas svariau atrodo, kai teikdami reikalavimus ar pageidavimus valdininkams, galime operuoti skaičiais. Tuomet matyti ir tikroji keleivinio transporto įmonių situacija. Statistiniai duomenys mums labai padėjo 2000-aisiais įteisinant transporto lengvatų įstatymą, taip pat derantis dėl lengvatinio PVM tarifo keleiviniam transportui. Be konkrečių skaičių įrodinėti savo tiesas būtų buvę sudėtinga“, – kalba J. Stolovickij.

Be to, keleivinio transporto įmonių vadovai turi galimybę palyginti finansinius rezultatus, įvertinti savo darbo sėkmes ar nesėkmes. „Vežėjai supranta, kad statistika yra svarbi, todėl du kartus per metus pateikia asociacijai reikalingus duomenis“, – sako J. Stolovickij. Keleivinio transporto skyriui telieka juos apibendrinti ir pateikti vežėjams.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka