Lankantis Švedijoje, Gioteburge vykusiame „ElectriCity“ pristatyme bei „Volvo” gamintojų surengtame seminare, buvo įdomu susipažinti ir su kitų šalių patirtimi, diegiant ekologiškas keleivinio transporto priemones. Oslo viešojo transporto viziją pristatė miesto viešojo transporto įmonės valdybos pirmininkas Bernt‘as Stilluf‘as Karlsen‘as.
Jo teigimu, šiuo metu Osle važinėja penki elektriniai autobusai. Mieste populiarėja dviračiai, vaikščiojimas pėsčiomis. Norvegų planai – ambicingi; iki 2020-ųjų pereiti prie viešojo transporto, kuris naudotų tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamus degalus.
Šiuo metu Osle bandomos įvairios naujos viešojo transporto technologijos, stebima, kuri iš jų efektyviausia bei ekonomiškiausia. Didžioji dalis autobusų varoma gamtinėmis dujomis ar biodujomis, jos suka ir didžiąją dalį laivų variklių.
Nemenką dalį mieste važinėjančių autobusų sudaro varomi biodujomis, bioetanoliu ar biodyzeliu. Taip pat populiarėja hibridinės transporto priemonės. Tačiau kol kas didžiausią šalyje važinėjančių keleivinio transporto priemonių dalį sudaro dyzeliniai autobusai.
„Turime priimti daug svarbių sprendimų, kad dyzelino būtų vartojama kaip įmanoma mažiau. Planuojame, jog ateityje elektra taps pagrindiniu energijos šaltiniu tiek mieste, tiek regione. Pagrindinis mūsų iššūkis – pakeisti visus autobusus draugiškais aplinkai“, – sakė B. S. Karlsen‘as.
Jo teigimu, elektrinių autobusų dalis ateityje nuolat didės; svarbu įdiegti tinkamą jų įkrovimo infrastruktūrą, be to, šių transporto priemonių išpopuliarėjimui įtakos turės ir jų kaina. Šiuo metu elektriniai autobusai dar yra gerokai brangesni nei dyzeliniai. Be to, jų technologijos dar nėra visai ištobulintos, kasdien autobusų nuriedamo kelio ilgį riboja baterijų talpa.
Oslo vežėjai numatę tris strategijas ateičiai: pirmoji – keisti dyzelinius autobusus biodyzeliniais bei biodujiniais; antroji – biodujas ir biodyzeliną keisti elektra; trečioji – didinti elektra varomų transporto priemonių kiekį. Iki 2020-ųjų Norvegijoje turėtų atsirasti apie 500 elektros įkrovimo stotelių.
Planuojama, jog iki 2025-ųjų Osle dar važinės ir biodujomis ar biodyzelinu varomi autobusai, tačiau svarbiausią vietą užims elektrinės transporto priemonės. Norėtųsi pabrėžti: visa tai – šalyje, kuri turi daug ir pigios naftos. Svarbiausias norvegų, kaip ir kitų skandinavų, tikslas – palikti švarią aplinką ateities kartoms. Transporto priemonių pigumas bei mažesnė eksploatavimo kaina vaidina antraeilį vaidmenį.
„Svarbu įtikinti politikus, kad ekologija – svarbiausia. Siekiame ir sieksime, kad ekologiški autobusai pamažu išstumtų tradicinius, varomus dyzelinu“, – kalbėjo B. S. Karlsen‘as.
Šiuo metu bene įdomiausias eksperimentas Skandinavijoje – Gioteburge bandomi elektriniai autobusai. Švedai nori įsitikinti, kaip veikia elektrinių autobusų sistema, kaip juos veikia žiemos šaltis, kaip ilgai jie gali važiuoti vieną kartą įkrauti.
Kuriant elektrinius autobusus Gioteburgo miestui, „Volvo“ gamintojams pavyko pasiekti, kad transporto priemonių svoris liktų beveik toks pat, kaip ir dyzelinių. Tai sumažina išlaidas degalams. Apie 70 proc. elektriniuose autobusuose naudojamų technologijų tokios pat, kaip ir dyzeliniuose.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
