„Otokar“ gamykloje – gamybos naujovės ir autobusų prototipai

Balandžio 21-24 dienomis grupelė Lietuvos keleivinio transporto įmonių atstovų lankėsi „Otokar“ gamykloje Turkijoje. Vežėjai susipažino su autobusų gamybos procesu, apžiūrėjo gamybos linijas, stebėjo, kaip išbandomi jau pagaminti autobusai.

Koncernas – milžiniškas

Neseniai penkių dešimčių metų veiklos jubiliejų atšventusi „Otokar“ priklauso „KO group“ – didžiausiam Turkijos koncernui. Jis užima 250-ąją vietą tarp pasaulio didžiausiųjų. Pernai šio koncerno apyvarta sudarė 23,6 mlrd. eurų.

„KO group“ priklauso per šimtą įvairių kompanijų. Tai – ne tik transporto priemonių, bet ir buitinės technikos gamyklos, taip pat bankai, viešbučiai ir kt. Be autobusų, „KO group“ gamina traktorius, krovininius automobilius, komercinę techniką, šarvuočius. Kaip tik todėl tvarka gamykloje itin griežta – fotografuoti leidžiama tik tam tikrose nurodytose vietose, įvažiuojant surenkami svečių pasai bei išduodamos specialios kortelės.

„Otokar“ gamykla įkurta 1963-aisiais pagal „Magyrus Deutz“ licenciją. 1980-aisiais įmonę nupirko „Koҫ group“, o 1990-aisiais pastatyta nauja gamykla Sakarya mieste – iki tol automobiliai surinkinėti nedidelėje gamykloje Stambule.

Pernai gamykloje surinkti 2 484 autobusai. Didžioji jų dalis skirta vietos rinkai. Vien Stambului, laimėjus konkursą, pateikta 900 „Kent“. Į užsienį parduoti 397 autobusai. Iš viso įvairiose pasaulio šalyse važinėja jau per 32 tūkst. įvairių tipų ir modelių „Otokar“ autobusų. Populiariausi jie Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Lietuvoje turkiški autobusai taip pat sparčiai populiarėja. Daugiausia jų – dešimt – kol kas turi Šiaulių bendrovė „Busturas“.

Kasmet gamybos procesui tobulinti investuojama 4,5 mln. eurų, arba 5 proc. gautų pajamų.

Dėmesys – kokybei

Visų tipų ir modelių autobusai surenkami tose pačiose konvejerio linijose. Gamyba pradedama nuo nerūdijančio plieno profilių, kurie suvirinami, nušlifuojami. Tuomet ant profilių tvirtinami vidiniai bei išoriniai metalo lakštai. Po to ant konstrukcijos tvirtinamas iš specialių kompozitinių medžiagų pagamintas stogas.

Dar kartą nušlifuota konstrukcija apdorojama antikorozine danga. Apsaugai nuo prarūdijimo čia skiriama itin daug dėmesio. Prieš gruntuojant autobuso paviršių, jis kruopščiai nuvalomas specialiais chemikalais. Cinkuoti metaliniai lakštai dengiami chromu.

Toliau autobusas gruntuojami specialiu gruntu, ypač stengiamasi padengti tas vietas, kurios labiausiai rūdija. Pirmą kartą gruntuotas autobusas keliauja į krosnį, kur 40 minučių kaitinamas 80 laipsnių temperatūroje. Vėliau hermetizuojamos visos ertmės, kėbulas šlifuojamas bei gruntuojamas dar kartą. Po antrojo gruntavimo konstrukcija dar kartą 40-čiai minučių keliauja į 80 laipsnių temperatūros krosnį. Tik tuomet autobusas dažomas.

Variklio skyrius nuo salono izoliuotas specialiomis polimerinėmis nedegiomis medžiagomis, kad keleiviai važiuotų patogiai, negirdėdami variklio keliamo triukšmo.

Taip parengta autobuso konstrukcija toliau keliauja konvejeriais. Sumontuojamos transporto priemonės grindys, sėdynės, langų stiklai, kiti agregatai. Tik kruopščiai apžiūrėtas ir patikrintas kokybės skyriuje autobusas iškeliauja pas užsakovą.

Modernios technologijos

Kiekvienas dar tik būsimas „Otokar“ autobuso prototipas išbandomas itin kruopščiai. Bene įdomiausias keleivių vežėjams iš Lietuvos pasirodė prietaisas, kur imituojamas autobuso važiavimas prasčiausiais keliais. Du mėnesius prototipas bandomas specialiame kratytuve, kur jis virtualiai nuvažiuoja milijoną kilometrų. Autobusų konstruktoriai surenka duomenis apie blogiausius šalies kelius, suveda juos į kompiuterį ir sukuria programą, imituojančią važiavimą labiausiai duobėtais keliais.

Pasak gamintojų, jei kuris nors iš agregatų neatlaiko išbandymo, keičiamas jų tiekėjas. Jei neišlaiko konstrukcija, ji tobulinama. Todėl vežėjai, įsigiję „Otokar“ autobusą, gali būti tikri – jo kėbulas ir važiuoklė bus patikimi net važiuojant prasčiausiais keliais.

Dar viena patalpa skirta transporto priemonių išbandymui šalčiu bei karščiu. Temperatūra imitatoriuje gali būti nuo minus 40 iki plius 60 laipsnių. Stebima, kaip veikia skirtingi transporto priemonės agregatai esant įvairiausioms oro sąlygomis. Taigi mitą, kad turkiški autobusai pritaikyti važinėti tik pietų šalyse, galima drąsiai paneigti. Transporto priemonės parengiamos dirbti net šiauriausiuose kraštuose.

Specialiai įrengtoje patalpoje „Otokar“ atlieka ir elektromagnetinio suderinamumo testus. Kam jie reikalingi? Transporto priemonės važiuoja pro elektros linijas, bokštus, kurie skleidžia elektromagnetines bangas. Autobusų agregatai į šias bangas negali reaguoti, taip pat patys neturi skleisti jokių bangų.

Testuojami visi autobusų prototipai, kurie pateks į rinką. Patalpa, kur atliekami bandymai, hermetiška, sienos padengtos putplasčiu, sugeriančiu elektromagnetines bangas. Į ją patalpą nepatenka jokie signalai iš išorės. Išbandant autobusų agregatus, paleidžiama elektromagnetinė banga ir tikrinama, ar jos veikiama transporto priemonės įranga nesutrinka.

Tokiu būdu išbandomos įvairios autobusų sistemos bei prietaisai, tikrinamas jų suderinamumas. Bandymai trunka dvi dienas. Jei randama problemų, ieškoma, kokiu būdu jas pašalinti. Pasak turkų gamintojų, pasaulyje iki šiol iš viso įrengta ne daugiau nei dešimt panašių bandymo patalpų. „Otokar“ gamykloje atliekamų bandymų rezultatai galioja visame pasaulyje.

Ne veltui visuose imitatoriuose bei patalpose išbandomi ne tik „Otokar“ autobusai. Prietaisais bei įrenginiais naudojasi ir kiti gamintojai, išbandydami savo transporto priemones.

Naujovės

„Otokar“ gamina įvairių tipų ir modelių autobusus. Populiariausi iš jų – vidutinės klasės „Navigo“. Pasak ne vienerius metus šiuos autobusus eksploatuojančios bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ generalinio direktoriaus Rimanto Petukausko, šie autobusai – tarsi darbiniai arkliukai, padedantys vežėjams uždirbti pinigus.

Įmonės vadovas turėjo progos gamykloje apžiūrėti ką tik nuo surinkimo konvejerių nuvažiavusius keturis įsigytus „Otokar Navigo“. Jau po poros savaičių jie bus Lietuvoje.

Savo autobusus apžiūrėti turėjo progos ir UAB „Zarasų autobusai“ komercijos direktorius Remigijus Lamanauskas. Zarasiškiai užsisakė du 8,4 metro „Otokar Navigo”.

Be šių, keleivių vežėjai iš Lietuvos vieni iš pirmųjų pamatė dar tik bandomus „Otokar“ prototipus – trečiosios kartos „Vectio LE“, skirtą miesto bei priemiesčio vežimams, taip pat dar tik šių metų rudenį Kortrijke vyksiančioje „Busworld Europe 2015“ parodoje debiutuosiantį 18 metrų ilgio „Kent“.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos