Kas atsakys už autobusuose per valstybės sienas gabenamą bešeimininkį bagažą?

Sprogmuo autobuso bagažinėje. Narkotikai, keliaujantys per valstybės sienas. Cigaretės, paslėptos transporto priemonės ertmėse. Maršrutiniais autobusais keleiviai neretai bando pravežti įvairiausius draudžiamus daiktus. Jei tokių randama keleivio bagaže, jam gresia bauda ar teismas. Tačiau ką bausti, jei draudžiamų daiktų nuosavybės niekas nepripažįsta?

Vairuotojai – nemato?

Muitinės departamento atstovai mano, jog tokiu atveju derėtų bausti autobuso ekipažą. „Manau, kad tvarkos dėl rankinio bagažo vežimo per valstybės sienas trūksta. Bešeimininkis bagažas autobusuose – ne toks retas reiškinys. Dažniausiai per sienas gabenamos cigaretės, vaistai. Tačiau pasitaiko ir grėsmingesnių radinių – kartą muitininkai autobuso bagažinėje rado net surūdijusį sviedinį. Manome, problema rimta, tad ją reikia spręsti iš esmės“, – sako Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.

Jo teigimu, derėtų įdiegti tinkamą keleivių bagažo žymėjimą, kad autobusuose bešeimininkių daiktų neliktų. „Vairuotojai turėtų patikrinti, kokį bagažą turi keleivis, sužymėti jį pagal keleivio dokumentus. Tokiu atveju bus aišku, kam bagažas priklauso ir ką bausti už draudžiamus gabenti daiktus“, – kalba J. Miškinis.

Pasak jo, kartais muitininkams būna sunku patikėti, kad slapstomų draudžiamų daiktų nepastebi autobuso vairuotojai. „Salone įvairiose ertmėse slepiamos cigaretės, kiti draudžiami daiktai. Reikia tam tikrų keleivio veiksmų, kad prekės būtų taip kruopščiai paslėptos. Ar autobuso ekipažas gali nematyti tokių pažeidimų? Vargu“, – teigia J. Miškinis.

Slapsto išmoningai

Pasak TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus, autobusų vairuotojai ne visada turi galimybę patikrinti, ką vežasi keleivis. „Kaip patikrinti, ką turi keleivis rankiniame bagaže? Vairuotojai neturi teisės apieškoti keleivių, lįsti į kišenes ar rankines. Kaip surasti, tarkim, paslėptą po drabužiais nedidelį ryšulėlį su narkotikais? Ar įtarimų šešėlis būtinai turi kristi ant autobuso vairuotojo, kurio pagrindinis darbas – saugiai vežti keleivius?“ – retoriškai klausia A. Indrašius.

Pasak jo, muitininkai draudžiamų vežti daiktų randa įvairiose vietose. „Būta atvejų, kai narkotikai surandami autobuso šiukšliadėžėje. Kadangi niekas dėl jų neprisipažino, muitininkai išsyk sulaikė autobusą. Toks atvejis – didelė problema ne tik vežėjui, kuriam tenka mokėti baudas, bet ir tiems keleiviams, kurie niekuo dėti. Kol atvyksta kita transporto priemonė, keleiviai būna priversti laukti lauke, vėluoja į svarbius susitikimus, lėktuvus“, – piktinasi A. Indrašius.

Jo manymu, bausmė už neišaiškintus pažeidimus turėtų būti labiau adekvati – nedera bausti tų, kurie nėra kalti. Juolab – sulaikyti autobuso.

Identifikuoti – sudėtinga

Pasak asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovo Jevgenijaus Stolovickio, identifikuoti bagažinėje vežamą bagažą nėra sudėtinga, sudėtingiau sužymėti keleivių gabenamą rankinį bagažą. „Manau, bausti autobuso ekipažą už salone gabenamą bešeimininkį bagažą nėra visai sąžininga. Vairuotojas nėra pareigūnas, kuris turėtų teisę apieškoti keleivį. Suradę autobuse draudžiamų gabenti daiktų, muitininkai turėtų išsiaiškinti, kas vežė neleistiną bagažą, o ne imtis drastiškų priemonių prieš vežėjus ar vairuotojus“, – kalba J. Stolovickis.

A. Indrašiaus teigimu, slėpdami draudžiamus daiktus, keleiviai būna itin išmoningi. „Moterys įlipa į autobusą apsijuosusios cigarečių pakeliais, vėliau juos išradingai suslapsto autobuso ertmėse. Tačiau pagrindinė problema, kaip jau minėjau, – narkotinės medžiagos. Ryšulėlis – mažas, o problemos vežėjams – didžiulės“, – kalba A. Indrašius.

Pasak J. Miškinio, siekiant išvengti draudžiamų vežti daiktų slapstymo autobuse, būtų galima plombuoti autobuso ertmes, įrengti vaizdo kameras ir pan. Panaši tvarka šiuo metu galioja Lietuvos geležinkeliuose. „Vežėjai galėtų kreiptis į muitininkus, kad būtų užplombuotos įvairios ertmės autobuso salone, kuriose galima paslėpti draudžiamą krovinį. Tokiu atveju būtų galima išvengti daugybės problemų, kylančių tiek vairuotojams, tiek vežėjams, tiek muitininkams“, – sako J. Miškinis.

Jo teigimu, labai svarbu tai, kad muitininkai žinotų, kiek ir kokio bagažo turėjo keleivis. „Vairuotojai turėtų stebėti, kad išlipdami patikrinimui keleiviai pasiimtų visus savo daiktus. Praktika rodo: išlipus keleiviams, salone lieka bešeimininkio turto. Kaip spręsti problemą, galima diskutuoti ilgai, tačiau akivaizdu, jog tvarka iki šiol nereglamentuota. Blogiausia, kai vairuotojai keleivių bagažu nesidomi visai“, – sako J. Miškinis.

Pasak jo, bagažą būtų galima ženklinti taip, kaip tai daroma lėktuvuose. „Už tai, kas paliekama salone, turėtų būti atsakingi vairuotojai. Keleiviams išlipus, paliktus daiktus jie turėtų išsyk atiduoti muitininkams“, – aiškina J. Miškinis. Tokiu atveju kaltės šešėlis nekristų ant vairuotojų.

Svarbu – bendradarbiauti

Muitinės departamento atstovo teigimu, vežėjai su muitininkais turėtų bendradarbiauti aktyviau. „Pirmiausia vertėtų pagalvoti, kaip parengti gerosios praktikos taisykles. Bausmes derėtų taikyti tik tais atvejais, kai vairuotojai visai atsisako bendradarbiauti su muitininkais“, – sako J. Miškinis.

Pasak J. Stolovickio, vežėjai nėra abejingi šiai problemai, vairuotojai nuolatos instuktuojami.

„Muitinėje autobuso vairuotojai gali patikrinti, ar neliko bešeimininkių daiktų salone. Tačiau kaip elgtis, kai muitininkai autobusą sustabdo kelyje? Ką dėl bešeimininkio bagažo bausti tokiu atveju?“, – retoriškai klausia J. Stolovickis. Jo teigimu, kol kas klausimų daugiau negu atsakymų.

Pasak J. Miškinio, muitininkai nėra nusiteikę dėl bešeimininkio bagažo problemos kaltinti vien tik autobuso ekipažo. „Jei būtų paprasta, tvarka dėl bagažo identifikavimo jau būtų įdiegta. Suprantame, kad tai padaryti sudėtinga, todėl drastiškų baudų netaikome. Sulaikome autobusą tik tais atvejais, kai galima įtarti, kad draudžiami daiktai slėpti paties vairuotojo. Jei vežėjams drauge su muitininkais pavyktų parengti taisykles – spręstume, kaip jas efektyviau taikyti“, – kalba J. Miškinis.

Kad problema – rimta, sutinka visi vežėjai, vežantys keleivius per Baltarusijos ar Rusijos sienas. Keičiantis geopolitinei situacijai, ji taps dar rimtesnė. Todėl reglamentuoti keleivių gabenamo bagažo patikrą – būtina. Asociacija „Linava“ jau parengė projektą „Rekomendacijos bešeimininkių prekių (bagažo) autobusuose prevencijai“. Pasak J. Stolovickio, jos jau suderintos su Muitinės departamentu ir netrukus turėtų būti pradėtos taikyti.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka