Šiaurės Italija užburia savitu grožiu. Čia – ir jūra, ir kalnai, ir nuostabaus grožio ežerai, ir gausybė vynuogynų bei riešutynų, lipančių kalnų šlaitais.
Teko daug keliauti po Šiaurės Italiją, tačiau niekur nemačiau pavasarinės netvarkos ar piktžolynų. Žemė – suarta, pakelės – idealiai sutvarkytos. Susidaro įspūdis, jog šiaurės italai – ne mažiau tvarkingi nei vokiečiai. Tiesa, gerokai draugiškesni ir svetingesni. Jų gausios, gardžios, triukšmingos vakarienės ilgam įsirėžia į atmintį. Italai ypač daug dėmesio skiria maistui. Negailima pinigų geriausiems produktams, brangesniam, kokybiškesniam vynui.
Kone ant kiekvienos kalvos – po nedidelį miestelį, vidury kurio būtinai – senovinė pilis. Miesteliai – idealiai tvarkingi, statant namus, stengiamasi laikytis senovinių formų ar spalvų. Tad iš tolo neatskirsi, kuris namas – senas, o kuris neseniai pastatytas.
Miesteliuose – ideali tvarka, demonstruojanti italų meilę savam kraštui. Prie kiekvienos parduotuvės – stalelis su pora kėdžių, ant kurio padėti naujausi laikraščiai. Dėžėse – perskaitytos knygos, kur kiekvienas, padėjęs nebereikalingą, gali išsirinkti dar neskaitytą.
Savaitę gyvendama nedideliame San Damiano d‘Asti miestelyje kasryt stebėjau, kaip vaikai eina į mokyklą. Nors gatvė priešais ją nėra judri, tačiau kasryt ji uždaroma, automobiliai nukreipiami aplink. Vaikus palydi karabinierius ir dar vienas specialia apranga vilkintis žmogus. Akivaizdu, jog vaikų saugumas – svarbiausia.
Beje, šiaurės italai nuolatos burnoja ant savo brolių pietiečių. Neva šie sėdi jiems ant sprando, gyvendami šiauriečių sukuriamų gėrybių sąskaita.
Apie Italiją ir jos grožį galima rašyti daug. Tačiau geriausia – vieną kartą ją pamatyti. Bent nuotraukose, kurias pateikiame savo skaitytojams.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos