Skola – ne žaizda, arba keleivinio transporto verslo paradoksai

Keleivinis transportas – specifinė verslo sritis. Tai – ir socialinė paslauga gyventojams, padedanti užtikrinanti mobilumą neturintiems kitos galimybės keliauti žmonėms.

Dotuojamas visur

Viešasis transportas dotuojamas visame civilizuotame pasaulyje. Už parduotus bilietus vežėjai didžiojoje dalyje miestų surenka vos apie pusę funkcionuoti reikalingų lėšų.

Lietuvos vežėjams, remiantis šalyje galiojančiais įstatymais, numatyta mokėti kompensacijas už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą bei kompensuoti nuostolius, patirtus vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus.

„Prasidėjus finansinei krizei, nuo 2009-ųjų pastebima tendencija, kad vežėjų patirti nuostoliai kompensuojami vis prasčiau. Štai 2009 m. buvo kompensuota 85 proc. vietinio susisiekimo maršrutuose vežėjų patirtų nuostolių, 2010 m. – 46 proc., o 2011 m. – jau tik 34 procentai“, – sako asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.

Negaudami planuotų pajamų, vežėjai savo ruožtu lieka skolingi visoms įmanomoms institucijoms. „Šiuo metu esame skolingi 55 tūkst. litų PV mokesčio valstybei. Švenčionių savivaldybė mums savo ruožtu – 618 tūkst. litų. Būdami skolingi, negalime dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, vykdyti numatytų projektų. Be to, esame priversti mokėti valstybei PVM net ir nuo tos kompensacijų dalies, kurios realiai iš savivaldybių negauname“, – sako Švenčionių bendrovės „Svirka“ direktorius Vytautas Bulka.

Dar sudėtingesnė situacija susiklostė didžiuosiuose miestuose – čia savivaldybių ir autobusų parkų skolos siekia milijonus ar net dešimtis milijonų litų. „Vietoj 130 mln. litų, kuriuos turėtume šiemet gauti iš miesto savivaldybės, mums numatyta skirti 31 milijonas, t. y., vos 27 proc. reikiamų lėšų. Be abejo, dirbti esant tokiam lėšų deficitui labai sudėtinga“, – sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis. Pasak jo, lėšų savivaldybės biudžete mažiau numatyta ne tik viešajam transportui, bet ir miesto tvarkymui, gatvių apšvietimui ir pan. „Savivaldybė ieško sprendimų pagerinti įmonės finansinę situaciją – leido parduoti skolas, padidino įstatinį kapitalą turtiniu įnašu, tačiau ir jos finansinė būklė yra sudėtinga“, – sako G. Nakutis.

Savivaldybės akivaizdžiai nebepajėgia atsiskaityti su vežėjais, joms vis sunkiau vykdyti valstybės deleguotas funkcijas. „Atsižvelgiant į tai, kad transporto lengvatas ir jų dydžius nustato Transporto lengvatų įstatymas, kurį priima Seimas, o savivaldos institucijos yra tik įstatymo įgyvendintojos, būtų logiška ir teisinga, kad lėšas, reikalingas transporto lengvatų kompensacijoms, turėtų skirti tas subjektas, kuris nustato transporto lengvatas. Lietuvos savivaldybių asociacija metų pradžioje kreipėsi į Vyriausybę, prašydama inicijuoti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, perkeliant lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų mokėjimo funkciją iš savarankiškų į valstybines funkcijas. Vežėjai tokiai pozicijai pritaria“, – sako J. Stolovickis. Deja, situacija kol kas nesikeičia.

Lengvatinis PVM – beveik visoje Europoje

Ypač neigiamos įtakos keleivių vežimo verslui turėjo prieš trejus metus panaikintos PVM lengvatos. Akivaizdžiai padidėjo vežėjų patiriami nuostoliai, savivaldybės neįstengė išmokėti dar labiau padidėjusių kompensacijų vežėjams.

Kompensacijų poreikis nuolat didėja – Transporto lengvatų įstatymas papildomas, vežėjų išlaidos dėl brangstančio degalų ir kitų sąnaudų auga, tuo pačiu didėja vežimo tarifai. „Kompensacijų poreikį padidino ir pridėtinės vertės mokesčio keleiviniam transportui lengvatos panaikinimas – savivaldybėms užkrauta finansinė našta tampa nebepakeliama. Standartiniu 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinama ir suma, gauta iš keleivių už suteiktas vežimo paslaugas, ir savivaldybių mokėtinos kompensacijos už vežėjo patirtas išlaidas dėl lengvatų taikymo. Vežėjas, pateikęs savivaldybei sąskaitą kompensacijoms gauti, turi automatiškai skirti lėšas pridėtinės vertės mokesčiui nuo sąskaitoje nurodytos sumos, nors neretai savivaldybė jam nekompensuoja minėtų išlaidų arba kompensuoja ne visiškai”, – sako J. Stolovickis.

Tokia situacija žlugdo keleivinio transporto verslą, „augina“ ir taip milžiniškas vežėjų skolas. „Dabartinis PVM tarifas veda keleivių vežėjus bankroto link. Valstybė turėtų pagaliau apsispręsti – ar Lietuvai reikalingas keleivins transportas, ar jis turėtų išnykti visai. Vežėjai vidinių rezervų kompensuoti vis didėjančius nuostolius jau seniai nebeturi“, – sako V. Bulka.

Mažinant PVM tarifą keleivinio transporto verslui, šalies valdžiai nereikėtų išradinėti dviračio: lengvatinis PVM tarifas galioja 18-oje Europos Sąjungos šalių.

Verslo sąlygos neužtikrinamos

Stropiai iš keleivinio transporto rinkdama vis didėjančius mokesčius, valstybė neužtikrina tinkamos verslo aplinkos.

„Metų metais nesugebama pažaboti nelegalių vežėjų veiklos. Nemokėdami mokesčių valstybei, jei turi galimybę vežti keleivius pigiau, tuo pačiu atimdami iš mūsų keleivius bei pajamas“, – piktinasi V. Bulka.

Pasak jo, vežimo kainos kai kuriais atvejais akivaizdžiai dempinguojamos, nustatomi nerealūs važiavimo grafikai. „Ar įmanoma, tarkim, beveik šimto kilometrų atstumą nuo Vilniaus autobusų stoties iki Švenčionių autobusu nuvažiuoti per valandą ir 35 minutes? Visi žinome, kad vien važiuojant per miestą tenka sugaišti apie pusvalandį. Kur dar tarpinės stotelės bei eismo ribojimai iki 70 kilometrų per valandą? Kartais sunku suprasti, kokiu būdu išduodami leidimai tokiam maršrutui“, – piktinasi V. Bulka.

Keleivių vežėjai priversti iš savo lėšų samdyti stočių apsaugą, kad nelegalūs ar pusiau nelegalūs vežėjai neviliotų bent jau įlipusių į autobusą keleivių. „Nors valdžios atstovai nuolat kalba, kad reikia „ištraukti“ veslą iš šešėlio, kasdien pro langus galime stebėti, kaip priešais stoties pastatą verbuojami mūsų keleiviai, kaip kasdien įprastoje vietoje stovi neteisėta veikla besiverčiančių vežėjų mikroautobusai. Atrodo, kad šis šešėlinis verslas rūpi tik patiems keleivių vežėjams“, – kalba bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

Didžiulis smūgis keleivinio transporto verslui ir nuolat brangstantys degalai. „Dar prieš pusmetį už dyzeliną savo autobusams sumokėdavome 2,4 mln. Lt per mėnesį. Dabar – jau 3,2 milijono. Šiokia tokia išeitis – suspaustas gamtines dujas naudojantys autobusai. Tačiau, brangstant dyzelinui bei benzinui, brangsta ir šie degalai“, – sako G. Nakutis.

Katastrofiška situacija keleivinio transporto versle valdžios atstovams, atrodo, nė motais. „Manau, valstybė turėtų pagalvoti apie akcizo mokesčio mažinimą bent jau komercine veikla besiverčiančioms įmonėms. Ar esame tokie turtingi, kad galime mokėti kur kas didesnį akcizo mokestį nei minimalus reikalaujamas ES? Tai – dar vienas iš lietuviškojo verslo paradoksų“, – kalba V. Bulka. Lietuvoje, kaip žinia, jau trejus metus galioja 1500 litų už tūkstantį litrų akcizo mokestis; ES reikalaujamas minimalus dydis – 1240 litų.

Dar vienas „siurprizas“ keleivių vežėjų laukia gegužę – dvigubai ar net trigubai padidėjęs mokestis už kelius, kuris dar labiau padidins ir taip per pastarąjį laikotarpį gerokiai išaugusias keleivių vežėjų sąnaudas bei patiriamus nuostolius.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka