Vienkartinis elektroninis bilietas: kauniečių patirtis

Rugpjūčio 15-oji atnešė esminių permainų sostinės viešojo transporto keleiviams. Įsigaliojus elektroniniam bilietui, vienkartinius bilietus pakeitė 30 ir 60 minučių bilietai. Tiesa, su anksčiau įsigytais popieriniais bilietais keleiviai dar galės važinėti iki šių metų pabaigos, be to, iki maršruto pabaigos galiojantį bilietą galima įsigyti iš vairuotojo.

Kauno viešajame transporte vienkartinis elektroninis bilietas įsigaliojo šiek tiek anksčiau nei sostinėje. Miesto spaudos kioskuose vienkartinių bilietų neliko nuo liepos 1-osios – juos pakeitė elektroniniai bilietai.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, didelių problemų dėl įsigaliojusio vienkartinio elektroninio bilieto Kaune nekilo. „Mieste įdiegėme tik vienkartinius elektroninius bilietus, kurie galioja iki maršruto pabaigos, taip pat suteikia teisę nemokamai persėsti į kitą transporto priemonę per pusvalandį ir tęsti kelionę iki šio maršruto pabaigos. Persėdus į kitą transporto priemonę vėliau nei po 30 minučių, sistema automatiškai apskaičiuoja laiką ir įlipant nuskaito antrojo bilieto kainą. Tokiu būdu keleiviui transporto priemonėje nereikia nerimauti bei iš anksto prognozuoti, kiek laiko truks kelionė“, – aiškina P. Keras.

P. Kero teigimu, tokia supaprastinta sistema Kauno mieste pasirinkta neatsitiktinai – ji padeda išvengti konfliktų tarp keleivių bei kontrolierių dėl važiavimo terminų bei bilieto galiojimo laiko. „Patirtis rodo, jog trisdešimt minučių Kaune yra pakankamas laiko tarpas, kad keleivis spėtų persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių jam to padaryti nepavyksta, kitame autobuse ar troleibuse tenka pirkti dar vieną bilietą“, – sako P. Keras.

Vienkartinis elektroninis bilietas, suteikiantis teisę persėsti į kitą autobusą ar troleibusą per 30 minučių nuo bilieto pažymėjimo, Kaune be nuolaidų kainuoja 1,80 lito.

Jei keleivis į kitą transporto priemonę spėja įlipti per pusvalandį, už antrą kelionę mokestis iš jo kortelės nenunuskaitomas, tačiau persėdus elektroninį bilietą vis viena būtina pažymėti komposteriu.

Pasak Transporto skyriaus vedėjo, kol kas sunku pasakyti, kaip pasikeitė bilietų pardavimas įsigaliojus vienkartiniam elektroniniam bilietui. „Liepos mėnesį keleiviai dar pasižymėjo apie 250 tūkst. vienkartinių popierinių bilietų, kuriuos įsigijo prieš įsigaliojant elektroniniam bilietui. Be to, daugiau nupirkta bilietų ir iš vairuotojo“, – kalba P. Keras. Tačiau jau dabar galima teigti, jog vežėjų pajamos dėl atsiradusios galimybės keleiviams papildomai nemokėti persėdus į kitą transporto priemonę nesumažėjo.

„Šiuo metu kiekvienas keleivis, įlipęs į autobusą bei troleibusą pro priekines duris, privalo pasižymėti tiek vienkartinį, tiek mėnesinį bilietą. Vairuotojas išsyk mato, ar bilietas – galiojantis. Remiantis mūsų turimais duomenimis, anksčiau Kauno viešojo transporto keleiviai per mėnesį autobusuose bei troleibusuose pasižymėdavo apie 50 tūkst. negaliojančių bilietų. Šiuo metu kontrolė pagerėjo, sumažėjo bilietų klastojimo atvejų. Tikimės, kad tai padės kompensuoti vežėjams prarastas pajamas dėl už antrą kelionę nemokančių keleivių“, – sako P. Keras.

Pasak jo, su persėdimu, t. y., papildomai nemokėdami už dar vieną bilietą, per mėnesį Kaune važiuoja apie 20 tūkst. keleivių. Jiems vienkartinio elektroninio bilieto sistema padeda taupyti.

Transporto skyriaus vedėjo teigimu, svarbu ne tik vežėjų gaunamos pajamos; svarbu ir tai, kad, atsiradus daugiau naujovių ir paslaugų, didėja viešojo transporto patrauklumas, o tai skatina miestiečius palikti nuosavus automobilius namuose ir persėsti į autobusus bei troleibusus.

Be to, Kaune atsisakius popierinių vienkartinių bilietų ir pakeitus juos elektroninio bilieto kortelėmis, per metus tikimasi bilietų gamybos sąnaudas sumažinti iki 180 tūkst. Lt.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka