Rugpjūčio 24-ąją asociacijos „Linava“ mokymo centro salėje rinkosi keleivinio transporto įmonių vadovai. Svarstytos aktualiausios pastarojo meto problemos.
Situacija „Linavoje“ – stabili
Pasak asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Vytauto Milėno, asociacija šiuo metu dirba sėkmingai. Priimta daug naujų, užsienio kalbas mokančių, kompetentingų darbuotojų, finansinė situacija stabili. „Neturime prisiėmę jokių kreditų, pastatai neįkeisti. Asociacijos nariai pagaliau tapo pagrindiniais veikėjais asociacijoje, geri santykiai susiklostė su kitų šalių vežėjų asociacijomis“, – sakė V. Milėnas.
„Linavos“ prezidento Erlando Mikėno teigimu, pastaruoju metu asociacijos prezidiumas daugiausia dėmesio skiria naujos draudimo bendrovės kūrimui. „Sukurta darbo grupė, kuri sprendžia klausimus, vėliau perduoda išvadas prezidiumui, kurio nariai priima sprendimus. Atlikome dvi studijas, priėmėme sprendimą dėl juridinės kontoros, kuri darbą atliks. Tuomet pradėsime ieškoti draudimo bendrovės vadovo, su kuriuo kursime verslo planą. Lėšų bendrovei kurti ketiname gauti iš IRU „Linavai“ grąžintų pinigų“, – sako E. Mikėnas.
Asociacijos prezidentas pasveikino naujai išrinktus keturių keleivinio transporto įmonių – Kretingos, Kėdainių, Jurbarko ir Rokiškio – direktorius. Pasveikinti Kretingos autobusų parko direktorius Arvydas Dyburys, „Kėdbuso” – Evaldas Cicėnas, Jurbarko – Arvydas Štulas, Rokiškio – Virginijus Matulka. Laikinai Klaipėdos autobusų parko generalinio direktoriaus pareigas eina Valdas Ramanauskas, bendrovės „Vilniaus viešasis transportas” – Rimantas Markauskas.
Aptarė įvažiavimo į autobusų stotis įkainius
Pasak asociacijos „Linava“ vyriausiojo specialisto Jevgenijaus Stolovickio, anksčiau įvažiavimo į autobusų stotis įkainius reikėjo derinti su Kainų ir energetikos komisija, tai užtrukdavo. Įkainiai būdavo nustatomi pagal stočių kategorijas. „Asociacija dėjo daug pastangų, kad įkainių nereikėtų derinti, kadangi tai – pakankamai ilgas ir sudėtingas procesas. Kurį laiką įkainiai nedidėjo. Tačiau pastaruoju metu kai kurie vežėjai nusprendė nustatyti naujas kainas“, – problemą pristatė J. Stolovickis.
Jo teigimu, ne visas stotis valdo vežėjai, kai kurių savininkai neveža keleivių tolimojo susisiekimo maršrutais. Jie galės nusistatyti itin aukštus įvažiavimo įkainius. „Domėjausi, kaip susiklostė situacija kaimyninėje Latvijoje. Teisės aktai ten panašūs, stoties valdytojai patys nustato įkainius. Jie dabar siekia nuo dviejų iki penkiolikos eurų, dėl to tarp vežėjų nuolat kyla konfliktai. Ministerija rengia teisės aktą, pagal kurį bus privaloma derinti kainas su Kainų komisija. Scenarijus mūsų šalyje gali būti analogiškas“, – pabrėžia J. Stolovickis.
Pasak Rokiškio autobusų parko vadovo Virginijaus Matulkos, sudėtingiausia tokioje situacijoje būtų autobusų stotims, esančioms Lietuvos pakraščiuose. „Mes savo įkainių nedidiname, tačiau už įvažiavimą į kitas stotis tenka mokėti daugiau. Ar nenutiks taip, kad vežėjai visai nebeįvažiuos į stotis, išleis keleivius kitose vietose, taip išvengdami mokesčių. Ar kam nors nuo to bus geriau?“, – klausia įmonės vadovas.
Mažeikių autobusų parko direktorius Arvydas Šemeta siūlo numatyti tam tikrą viršutinę ribą, kiek galėtų kainuoti įvažiavimas į pirmos, antros, trečios ir ketvirtos kategorijos stotis. Vežėjai patys galėtų nusistatyti mokestį, tačiau šios ribos neviršyti.
Pasak bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktoriaus Gintauto Pakuso, jokie susitarimai tarp vežėjų nėra galimi. „Niekas neturime teisės tartis. Taip pažeidžiamos konkurencijos sąlygos. Siūlau kiekvienam gerai apsvarstyti šį klausimą ir nepriimti sprendimų neapgalvojus. Kiekvienos stoties išlaikymas kainuoja brangiau negu surenkama pinigų. Mes, pasistatę naują stotį, įkainius kelti privalėjome“, – sako G. Pakusas.
E. Mikėno teigimu, apie tarimąsi šiuo atveju nėra kalbos. Vežėjai tiesiog turėtų numatyti tam tikras ribas, iki kurių galėtų kilti įvažiavimo į stotis įkainiai. Tai būtų teisėta.
Bendrovės „Svirka“ vadovas Vytautas Bulka teigia susidūręs realybėje, kaip vežėjai gali tiesiog atsisakyti įvažiuoti į stotį, tokiu būdu išvengdami mokesčio. „Nuomavausi Švenčionių autobusų stotį, norėjau įvesti tvarką. Visagino miesto vežėjai pasiskundė Valstybinei kelių transporto inspekcijai, kad turi mokėti už įvažiavimą į stotį. Iš šios įstaigos sulaukiau atsakymo, kad VKTI gali išduoti leidimą tranzitu važiuojantiems autobusams sustoti bet kurioje miesto autobusų stotelėje. Tokiu būdu autobusų stotis gali likti tik vieta, kur priimamos siuntos. Visos kitos paslaugos taps nereikalingos“, – apie galimas grėsmes kalba V. Bulka.
Pasak bendrovės „Jonavos autobusai“ direktoriaus Otaro Urbano, jau imama kalbėti apie tai, kad autobusų stotys turėtų būti atskirtos nuo keleivinio transporto įmonių, jų valdytojais negalės būti vežėjai. „Jei pradėsim nevažiuoti vieni pas kitus, stotys tiesiog išnyks. Laimėtojų šioje situacijoje nebus. Todėl turėtume apsispręsti dėl kainų „lubų“, – siūlo O. Urbanas.
Kretingos autobusų parko direktorius A. Dyburys sako, jog derėtų nustatyti kainų skaičiavimo metodiką, pagal ką ir kokiu pagrindu apskaičiuoti mokestį. „ Dabar skaičiuoja visi skirtingai, trūksta pagrįstumo. Jei visi skaičiuotų vienodai, būtų kitaip“, – mano …
„Dešimtį metų šioje srityje buvo ramu, įkainiai – subalansuoti. Euras pakeitė situaciją“, – sako asociacijos „Linava“ viceprezidentas Rimantas Martinavičius. Vežėjai vieningai nutarė, kad kiekvienos autobusų stoties įkainiams būtų numatytos tam tikros „lubos“ pagal kategorijas. Mokesčio dydį rinktųsi kiekvienos stoties valdytojai savo nuožiūra.
Nauji keleivinio transporto tarybos nariai
Iš darbo pasitraukus dviems keleivinio transporto tarybos nariams – Jelizavetai Daugininkienei ir Valentinui Repčiui – vežėjai pasiūlė keturis kandidatus į laisvas tarybos narių vietas: „Jonavos autobusai“ direktorių Otarą Urbaną, „Svirkos“ vadovą Vytautą Bulką, Druskininkų autobusų parko direktorių Valdą Večkį ir „Busturo“ generalinį direktorių Vaidą Seiracką.
Balsų dauguma į keleivinio transporto tarybą išrinkti O. Urbanas ir V. Bulka.
Visų pirma asociacijos viceprezidentas pakvietė vežėjus į rugsėjo 2-ąją vyksiančias „Linavos“ vairuotojų meistriškumo varžybas. „Kviečiu visus – tiek dabartinius, tiek buvusius darbuotojus, tiek tuos, kurie dalyvaus varžybuose, tiek tuos, kurie bus tik žiūrovais. Tai – puiki proga susitikti visiems, aptarti rūpimus klausimus“, – sakė R. Martinavičius.
Taip pat viceprezidentas pakvietė vežėjus registruotis kelionei į tarptautinę autobusų parodą „Busworld Europe“, kuri tradiciškai kas dvejus metus vyksta Belgijos mieste Kortrijke.
R. Martinavičius priminė vežėjams pastaruoju metu nuveiktus darbus, kalbėjo apie susitikimus su valdžios atstovais. „Šiais metais turėjome daug susitikimų, laikotarpis buvo labai intensyvus. Svarstėme Kelių transporto keitimo, ES lėšų įsisavinimo klausimus. Bendravome tiek su valdžios atstovais, tiek ir su vežėjais“, – sako viceprezidentas.
Jo teigimu, pavyko pasiekti, kad išliktų savivaldybių teisė sudaryti su įmonėmis vidaus sandorius. Didžioji dalis savivaldybių tuo sėkmingai naudojasi. R. Martinavičius pasidžiaugė ir gerais santykiais su profesinių sąjungų atstovais, kurie tampa vežėjų partneriais.
„Šiuo metu turime būti kaip niekada stiprūs. Į rinką veržiasi brutalus verslas, kuriam priimtini bet kokie veiklos metodai. Reikia susitaikyti su esama situacija ir stengtis išlaikyti dabartines pozicijas. Dirbame sėkmingai – tuo didžiuojuosi ir visada taip sakysiu. Tačiau konkurencija tik didės, todėl kiekvienas turime apie tai galvoti. Reikia optimizuoti sąnaudas, tai pradėti daryti jau dabar. Tokie neišvengiami procesai mūsų versle“, – pabrėžia viceprezidentas.
Kiti klausimai
J. Stolovickis kalbėjo apie įmonių statistinius duomenis, kuriuos anksčiau bendrovės „Linavai“ pateikdavo kas pusmetį. „Mums reikia turėti skaičius, kai bendraujame su valdžios institucijomis. Be skaičių rimtus argumentus pateikti būna sunku. Galbūt vežėjai galėtų pateikti mažiau duomenų, ne visus rodiklius. Norėtųsi išgirsti vežėjų nuomonę šiuo klausimu“, – sakė J. Stolovickis.
Pasak Marijampolės autobusų parko direktorės Dalytės Venčkauskienės, statistiniai duomenys neretai tampa vieši, nuo to kenčia visi vežėjai. TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius mano, kad tokiu būdu teisėtai dirbantys vežėjai įteikia kozirį galimiems konkurentams, kad jie galėtų sėkmingai pasirengti būsimiems viešųjų pirkimų konkursams.
V. Bulkos manymu, prireikus „Linava“ galėtų paprašyti vežėjų tam tikrų duomenų, tačiau jie neturėtų būti platinami ar viešinami. „Suprantama, kad asociacijai reikia tam tikrų duomenų. Tačiau šiuo atveju „eismas“ turėtų būti viena kryptimi – tik „Linavai“. Atgal vežėjams duomenys neturėtų sugrįžti“, – sako „Svirkos“ vadovas.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
