Birželio mėnesį žurnale „The Economist“ pasirodė straipsnis apie tai, kaip viešasis transportas praranda pozicijas daugelyje turtingų pasaulio miestų („Public transport is in decline in many wealthy cities”). Kaip susiklostė tokia situacija?
Viena vertus, viešąjį transportą „žudo“ daugėjantis nuosavų automobilių kiekis bei neteisingai planuojami nauji rajonai. Antra vertus, straipsnio autoriai randa daugybę veiksnių, kurie neigiamai veikia autobusų, troleibusų, tramvajų ir metro plėtrą. Beje, straipsnyje kalbama apie išsivysčiusias šalis.
Dar neseniai amerikiečiai teikė prioritetą vien tik nuosaviems automobiliams. Dabar dedamos visos pastangos, kad situacija keistųsi. Viešasis transportas subsidijuojamas, kuriamas greitųjų autobusų tinklas. Tačiau žmonių, besinaudojančių viešuoju transportu, mažėja. Per pastaruosius penkerius metus Los Andžele kelionių viešuoju transportu kiekis sumažėjo 19 proc.
JAV Viešojo transporto asociacijos duomenimis, šie skaičiai mažėja visoje Amerikoje. Tiek autobusai, tiek metro ar priemiesčio traukiniai veža vis mažiau keleivių.
Kitose šalyse situacija šiek tiek geresnė, tačiau nedaug. štai Kanados mieste Toronte keleivių skaičius mažėja nuo 2014-ųjų. Metro vis dar lieka populiarus, 2018-ųjų kovą, lyginant su 2017-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, kelionių skaičius išaugo 1,4 proc.
2017-aisiais Paryžiaus metro vežė tiek pat keleivių, kiek ir 2012-aisiais. Berlyne viešojo transporto keleivių skaičius daugėja dvigubai lėčiau nei mieste dirbančių žmonių. Dar neseniai atrodė normalu, jei per metus viešojo transporto keleivių padaugėdavo 2 proc. Dabar tokio rezultato pasiekti nepavyksta. Kas nutiko?
Visų pirma, kaip rašo „The Economist“, viešasis transportas tapo prastesnis. Pateikiamas Madrido pavyzdys. Viešojo transporto keleivių čia pradėjo mažėti jau nuo 2008-ųjų, kuomet šalį ištiko recesija. Miesto valdžia tuo metu sumažino viešojo transporto paslaugų kiekį. Žmonės tai pastebėjo, ir į viešąjį transprotą taip ir negrįžo net prasidėjus ekonominiam pakilimui. Nuo 2007 iki 2013 m. Madrido metro neteko 19 proc. keleivių. Nors paslaugoms gerinti miesto valdžia skiria daugiau dėmesio, tačiau iki buvusio lygio Madridui sugrįžti nepavyksta.
Miestuose, kur viešojo transporto lygis išliko geras, atsiranda pavėžėjai, tokie kaip „Uber“ ir „Lyft“, kurie perima dalį keleivių. Pavyzdžiui, San Franciske viešuoju transportu atliekama vos 16 proc. visų kelionių, o įvairiems uberiams tenka 9 proc. Beje, žmonės važiuoja taksi net tose vietose, kur puikiai išplėtotas viešojo transporto tinklas.
Kalifornijoje atliktos sociologinės apklausos rodo: jei pavėžėjų neliktų, trečdalis keleivių persėstų į viešąjį transportą. Bostone net 42 proc. gyventojų grįžtų į autobusus.
Straipsnio autoriai mano, jog ateityje dalį viešojo transporto keleivių perims savivaldžiai taksi, kelionė jais veikiausiai bus pigesnė. Beje, ši transporto rūšis trukdo viešajam transportui jau dabar: pavyzdžiui, Tenesio valstijos Nešvilio miesto gyventojai atsisakė tramvajaus ir greitųjų autobusų plėtros, nes nusprendė, kad į miestą netrukus ateis savivaldžiai taksi ir autobusai.
Atsiranda ir dar vienas įdomus veiksnys: didmiesčių gyventojai rečiau išeina iš savo namų. Dalis dirba namuose, užsisakinėja prekes interneto parduotuvėse. Dėl to nukenčia ir viešasis transportas.
Tačiau vis dėlto didžiausia grėsmė viešajam transportui lieka nuosavi automobiliai. JAV net 76 proc. gyventojų į darbą važinėja automobiliu vieni, šis rodiklis per pastaruosius dešimt metų gerokai išaugo. Degalai amerikiečiams tebėra pigūs, kelionė nuosavu transportu kainuoja neką brangiau nei viešojo transporto bilietas.
Nuosavus automobilius naudoti skatina ir tai, jog daugelyje šalių miestų plėtra yra nevaldoma. Pavyzdžiui, Berlyno mieste gyvenamojo būsto kainos išaugo 21 proc. Priemiesčiai auga sparčiai, viešasis transportas ten nevažiuoja. Dėl to žmonės neturi kitos alternatyvos, tik rinktis kelionę asmeniniu automobiiu.
eBus.lt
Linos Jakubauskienės nuotrauka