Lietuvos keleivių vežimo asociacija sukvietė keleivių vežėjus pasitarti dėl pastaruoju metu pasirodžiusių trijų teisės aktų projektų, aktualių tiek vežantiems keleivius mieste, tiek ir tarpmiesčio maršrutais. Be asociacijai priklausančių įmonių vadovų, pasitarime dalyvavo ir kitų bendrovių atstovai, autobusų stočių darbuotojai.
Keleivių vežėjai detaliai aptarė Susisiekimo ministro įsakymų „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo“, „Dėl keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo“ ir „Dėl autobusų stočių veiklos nuostatų patvirtinimo“ projektus. Taip pat kalbėta ir apie prieš Naujuosius metus Konkurencijos tarybos pateiktas atlikto tyrimo išvadas.
Asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis pristatė pagrindines naujoves kiekviename teisės akto projekte, numatytus pasikeitimus, kalbėjo apie tai, kokios grėsmės galėtų atsirasti vežėjams, jei teisės aktuose numatytos pataisos būtų priimtos.
Keleivių vežėjai detaliai aptarė visų teisės aktų projektų punktus. Pirmiausia svarstytos leidimų išdavimo taisyklės. Pasak bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktoriaus Gintauto Pakuso, jei leidimų išdavimo taisyklės būtų paliktos tokios, kokios siūlomos dabar, rinkoje kiltų chaosas: „Vieną dieną ilgametė tvarka negali imti ir sugriūti. Keleivių labui turėtų būti išlaikytas stabilus esamas maršrutų tinklas. Vartotojai neturi pajusti permainų – taip nutiktų, jei reglamentavimas taptų toks, koks numatytas naujosiose taisyklėse“ – teigė G. Pakusas.
Jo teigimu, naujoji tvarka yra šimtaprocentinė liberalizacija, be numatyto pereinamojo laikotarpio. Ydinga ir tai, kad nenumatyti privalomi intervalai tarp išvažiuojančių autobusų, kas yra privaloma geležinkelių transporte. Jei keletas autobusų išvažiuotų vienu metu, autobusų stotyse kiltų chaosas, keleiviai nežinotų, kokią transporto priemonę rinktis.
Bendrovės „Jonavos autobusai“ generalinis direktorius Otaras Urbanas siūlė kreiptis į vartotojų teisių tarnybą, kuri nustatytų, ar, atsisakius dabartinių, keleiviams įprastų maršrutų, nebūtų pažeistos žmonių teisės. „Akivaizdu, kad naujoji tvarka sukeltų rinkoje visišką netvarką“, – pabrėžė O. Urbanas.
Pasak advokatės Aurelijos Adomaitytės, naujoji leidimų išdavimo tvarka galėtų įsigalioti tik tada, kai būtų nutrauktos sutartys, kurias dabartiniai vežėjai sudarę su Lietuvos transporto saugos administracija. „Keista, kai atsiranda naujas reglamentavimas, kai paraleliai tebeveikia galiojančios sutartys. Reglamentas gali atsirasti tik tada, kai bus išspręstas sutarčių galiojimo klausimas. Dabar susidaro dviprasmiška situacija“, – sakė advokatė.
Šiuo metu visi LKVA priklausantys vežėjai rengia atsiliepimus Konkurencijos tarybai, pateiks savo argumentus, kodėl sudarytos sutartys turėtų galioti iki numatyto laikotarpio – 2023-iųjų. „Šiuo metu rinkoje yra 43 dalyviai, konkuruojantys tarpusavyje. Jei ateis dar penki ar septyni – ar keleiviams atsiras daugiau privalumų? Vargu. Jei po keleto metų iš 43 liks keturi ar penki, tada tikrai konkurencija gerokai sumažės“, – teigia G. Pakusas.
G. Nakutis priminė šalies prezidento Gitano Nausėdos žodžius, kuris abejojo, ar beatodairiška konkurencija išties padeda kurti gerovės valstybę. Juolab kad Europos šalys linkusios vis labiau apsaugoti savo rinkas. Tai demonstruoja ir EP priimtas mobilumo paketas, kiti dokumentai.
Pasak A. Adomaitytės, naujojoje tvarkoje konkurencijos užtikrinimo klausimas perkeliamas autobusų stotims – jų darbuotojai sprendžia, sudaryti sutartis su vežėjais ar ne. „Autobusų stotys tampa subjektu, kuris reguliuoja konkurenciją. Kuris vežėjas nesudarys sutarties su stotimis, tas negalės vežti keleivių. Taip išeitų, jog LTSA neužtikrina konkurencijos, ši funkcija suteikiama privačiam subjektui“, – kalbėjo advokatė.
Pasak bendrovės „Skuodo autobusų stotis“ vadovo Rimanto Pabrėžos, naujojoje tvarkoje nėra numatyti vežėjų atrankos kriterijai, ji neišsprendžia esminių konkurencijos principų.
Keleivių vežėjai aptarė įvairias naujuosiuose dokumentuose numatytas sąvokas, ginčijosi dėl „tarifinių“ bei „netarifinių“ stotelių, jų tikslingumo. Keleivių vežėjų nuomone, visos stotelės turėtų būti tarifinės, netarifinių neturėtų likti. „Tokiu atveju viskas būtų aiškiau, keleiviai galėtų nusipirkti bilietus iš anksto internetu, nekiltų painiavos vairuotojams stotyje, kai bilietas nupirktas, o keleivio nėra – nežinia ar jis atsisakė kelionės ar įlips netarifinėje stotelėje“, – pabrėžė G. Nakutis.
Aptartos ir projekto dėl keleivių ir bagažo vežimo nuostatos, kalbėta apie naujus autobusų stočių veiklos nuostatus. Vežėjai svarstė, ar turėtų likti stočių kategorijos, ar teisinga būtų stotims turėtų atskiras nuo įmonės interneto svetaines.
Taip pat kalbėta apie vežėjų autobusais konkurenciją su geležinkeliais dėl įteisintų kombinuotų maršrutų, aptarti kiti svarbūs klausimai.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
