Siūlomos finansinės priemonės energetinei nepriklausomybei didinti

14 kovo 04:56 2022 Spausdinti straipsnį Lankytojai Naujienos

Mažinti Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo skatins Aplinkos ministerijos 2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano projekte siūlomos priemonės. Siekiant pagrindinio šios programos tikslo – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – ir atsižvelgus į geopolitinę situaciją daugiausia lėšų skiriama gyventojams ir viešosioms įstaigoms atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti.

Ketverių metų programos pajamos sudaro 358,6 mln. eurų,  gautų  už ES aukcionuose parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL). Iš šios sumos daugiau nei 124 mln. eurų teks projektams, kuriais atsisakoma iškastinio kuro diegiant atsinaujinančius energijos išteklių technologijas, didinamas energetinis efektyvumas modernizuojant pastatus, ir įsigyjamas mažiau taršus transportas.

Gyventojai galės gauti paramą saulės elektrinėms ir elektros energijos kaupimo įrenginiams, kurie užtikrins elektros energijos rezervą, įsigyti – tam numatyta 23 mln. eurų. 18 mln. eurų paramą gaus norintieji taršius iškastinio kuro įrenginius pakeisti į šilumos siurblius, efektyvius biokuro katilus ir įsidiegti akumuliacines šildymo sistemų talpas. Toliau bus remiamas namų atnaujinimas (renovacija), šioms veikloms skirta 13,5 mln. eurų.

Šiais metais daug dėmesio bus skiriama ir viešiesiems pastatams bei jų aprūpinimui atsinaujinančios energetikos ištekliais. Siūloma 30 mln. eurų  remti  mokyklas, darželius, ligonines, kurios įsirengs saulės elektrines ir elektros kaupimo įrenginius, šilumos siurblius, patalpas šildančius elektros energija.

Taip pat planuojamos naujos iniciatyvos siekiant tapti klimatui neutralia Vyriausybe – valstybinių institucijų pastatuose diegiant saulės jėgaines, statant elektromobilių stoteles, joms numatyta 5 mln. eurų.

Aplinkos ministerija ir toliau rems įmones, kurios plėtos biometano gamybą ar biodųjų išvalymą. Taip pat bus siekiama skatinti žemės ūkyje vietoje dyzelinio naudoti biometaną ir biodujas. Šiam tikslui  įgyvendinti įmonės ir ūkininkai gaus 17 mln. eurų.

Aplinkos ministerija suplanavo 12 mln. eurų subsidijas ir ankstesniais metais didelio susidomėjimo sulaukusioms priemonėms fiziniams asmenims, pereinantiems prie mažiau taršaus transporto.

Nuo šių metų Aplinkos ministerija ketina skirti 0,5 mln. eurų paramą ir nevyriausybinių organizacijų veiklai, susijusiai su klimato politikos formavimu ir visuomenės informavimu apie klimato kaitą.

Dar 134,2 mln. eurų ketinama paskirstyti dekarbonizacijos ir energetinio efektyvumo priemonėms įgyvendinti. Šios lėšos bus skirstomos 2023 m., gavus pasiūlymus iš  dekarbonizacijos darbo grupių. Pasiūlymus dekarbonizacijos priemonėms galite teikti iki kovo 31 d. čia.

Paklausa verslo ir gyventojų žalosioms investicijoms auga, todėl numatyta apie 100 mln. eurų papildoma parama praėjusių metų kvietimams, kuriems nepakako lėšų. Iš jų apie 48 mln. eurų atiteks Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti.

Klimato kaitos programos lėšos planuojamos ketveriems, o ne vieniems metams, kaip ligi šiol, kad visuomenė ir valstybės institucijos galėtų iš anksto planuoti teikti paraiškas paramai gauti, veiksmingiau įgyvendinti finansuojamus projektus. Ilgalaikis planavimas patogesnis ir verslui, nes numatomas subsidijas privatus sektorius galės įtraukti į savo ilgalaikę strategiją.

Ketverių metų Klimato kaitos programos investicijų planus tvirtins Vyriausybė, suderinusi su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu ir kitomis suinteresuotomis institucijomis bei visuomene.

Su Vyriausybės nutarimo „Dėl 2022-2025 m. Klimato kaitos programos ketverių metų investicijų plano patvirtinimo“ projektu galite susipažinti čia.

Pastabas ir pasiūlymus galima  pateikti  iki š. m. kovo 24 d., elektroniniu paštu info@am.lt

Aplinkos ministerijos informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka