Nemokamas Talino viešasis transportas: viltys ir realybė

Nuo šių metų sausio 1-osios Talinas tapo pirmąja Europos sostine, kur miestiečiai viešuoju transportu važinėja nemokamai. Drauge su grupe Lietuvos keleivių vežėjų apsilankyti Estijos sostinėje ir išgirsti apie precedento neturintį eksperimentą iš pirmųjų lūpų buvo itin smalsu.

Būgštavimai nepasitvirtino?

Viešint Taline, apie nemokamą važiavimą miesto transportu teko išgirsti skirtingų nuomonių.

Pasak Talino viešojo transporto įmonės „Tallinna Linnatransport AS“ vadovų, kol kas eksperimento rezultatai – tik teigiami.

Taline ir iki sausio 1-osios nemažai keleivių viešuoju transportu buvo vežama nemokamai. „Iki šių metų sausio Talino viešasis transportas buvo dotuojamas 65 proc. – už bilietus buvo surenkama vos 35 proc. jam funkcionuoti reikalingų lėšų. Brangiai kainavo bilietų spausdinimas, pardavimas, platinimas, kontrolės sistemos išlaikymas, atlyginimai darbuotojams bei mokesčiai. Taline – aštuoni rajonai, ir kiekviename iš jų būta bent vieno specialisto, kuris kontroliavo, kaip su vežėjais atsiskaitoma dėl lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimo. Maždaug pusė iš surenkamų už bilietus pinigų buvo skiriama šioms reikmėms“, – pasakoja vienas iš „Tallinna Linnatransport AS“ vadovų. Įdiegus nemokamą važiavimą viešuoju transportu, šių lėšų poreikis sumažėjo.

Be to, nuo sausio 1 d. Talino gyventojų padaugėjo dvidešimčia tūkstančių. Tokiu būdu į miesto biudžetą surenkama daugiau pajamų mokesčio.

Pasak „Tallinna Linnatransport AS“ vadovų, kol kas sudėtinga pateikti tikslius duomenis, tačiau manoma, kad keleivių viešajame transporte padaugėjo maždaug 8 proc. Savo ruožtu sumažėjo spūstys miesto gatvėse, pagerėjo ekologinė situacija mieste.

„Tallinna Linnatransport AS“ vadovų teigimu, miestiečiai naujove labai patenkinti. O būgštavimai, kurių būta prieš diegiant nemokamą važiavimą miesto viešuoju transportu, nepasiteisino.

„Visų pirma baimintasi, kad miesto vežėjai neįstengs vežti padidėjusių keleivių srautų. Tačiau prieš diegiant nemokamą važiavimą miesto transportu, įsigijome 35 naujus autobusus, dar 10 gavome pagal Klimato kaitos programą už Estijos parduotus vadinamuosius taršos leidimus. Netrukus žadame įsigyti dar 20 standartinio ilgio ir 20 pailgintų miesto autobusų. Be to, pirkome ir pavažinėtų transporto priemonių“, – sako vienas iš įmonės vadovų.

Dar vienas būgštavimas, kuris, pasak parko vadovų, nepasitvirtino – kad įdiegus nemokamą važiavimą miesto viešuoju transportu, autobusuose, troleibusuose bei tramvajuose padaugės benamių. „Patirtis parodė, jog būgštauta be pagrindo. Benamių viešajame transporte, be abejo, esama, tačiau jų nei padaugėjo, nei sumažėjo“, – kalba įmonės vadovas.

Įdiegus važiavimą miesto transportu, pertvarkyti kai kurie maršrutai, mieste atsirado daugiau viešajam transportui skirtų juostų. Tokiu būdu padidėjo autobusų važiavimo greitis. Artimiausiu metu žadama pertvarkyti tramvajų sistemą, tiesti naują miesto geležinkelį bei įsigyti naujų elektrinio transporto priemonių. Sujungus autobusų bei troleibusų įmones į vieną, uždaryta viena iš troleibusų linijų, dabar ja keleivius veža autobusai.

Pavyko sutaupyti?

Talino vežėjams savivaldybė moka už nuvažiuotus kilometrus. Pasak „Tallinna Linnatransport AS“ vadovo Andres’o Herkel’io, transporto priemonėms eksploatuoti pinigų pakanka, tačiau atnaujinti parkui pritrūksta. Todėl vidutinis autobusų amžius – apie 11,7 metų. Tačiau šis rodiklis pagerės, kuomet bus gauta keturiasdešimt naujų transporto priemonių.

Miesto troleibusų bei tramvajų būklė dar prastesnė, reikalaujanti kardinalių permainų. Taigi troleibusų dalis keleivių vežimo rinkoje mažėja, pasak parko vadovų, investuoti į troleibusų tinklo plėtrą brangu, autobusai kainuoja pigiau. Nors visai atsisakyti troleibusų mieste kol kas neketinama.

Maždaug 10-11 proc. keleivių vežimo rinkos mieste užima privatūs vežėjai, su kuriais savivaldybė atsiskaito tomis pačiomis sąlygomis kaip ir su viešojo trasnporto įmone.

Pasak „Tallinna Linnatransport AS“ vadovų, įdiegus nemokamą važiavimą viešuoju transportu, taupyti vežėjams padeda tai, kad mieste reikia mažiau kontrolierių, atleista dalis valdininkų, stebėjusių, kaip su vežėjais atsiskaitoma už lengvatomis besinaudojusių keleivių vežimą. Be to, nebereikia gaminti bei platinti popierinių bilietų.

Pajamų surenkama ir už bilietus, kuriuos įsigyja į Taliną atvykstantys užsieniečiai ar aplinkinių rajonų gyventojai. Vienkartinis bilietas važiuoti miesto autobusu, troleibusu ar tramvajumi kainuoja 1,60 euro. Pasak „Tallinna Linnatransport AS“ vadovų, sekant Talino pavyzdžiu, nemokamas važiavimas miesto viešuoju transportu įdiegtas ir netoli sostinės įsikūrusiame Keiva mieste. Apie tokią galimybę svarsto ir kitų rajonų vadovai – juolab kad šiemet Estijoje vyks savivaldos rinkimai.

Oponentų nuomonė: sprendimas – politinis

Iš šalies nemokamo viešojo transporto idėja, be abejo, atrodo patraukliai. Tačiau ne visiems šalies gyventojams ji kelia susižavėjimą. Nerimo gaidelės nuskamba ir iš specialistų lūpų.

Pasak Estijos kelių administracijos atstovo Ingmar‘o Ross‘o, apie Taline vykdomą eksperimentą esama labai daug prieštaringų nuomonių. „Talino vežėjai negauna jokių pajamų, tokiu būdu negali plėtoti viešojo transporto sistemos bei gerinti infrastruktūros. 2012-aisias vežėjai gavo apie 14 mln. eurų pajamų, kurių šiemet, be abejo neliks. Šiek tiek pajamų surenkama iš atvykėlių, tačiau ši dalis labai maža. Lėšos nemokamam viešajam transportui išlaikyti paimamos iš kitų sričių. Šį eksperimentą vertinu ne itin teigiamai, nors jo rezultatus bei pakitusius keleivių srautus bus galima įvertinti metų pabaigoje“, – sako I. Ross‘as.

Tačiau, pasak jo, turėtų didėti ne tik keleivių srautai, bet ir gerėti paslaugos kokybė. „Nemokamas važiavimas miesto viešuoju transportu – politinis sprendimas, ne ekonominis ar socialinis. Jam, be abejo, turėjo įtakos ir šį rudenį vyksiantys rinkimai“, – sakė I. Ross‘as.

Dar griežčiau nemokamo viešojo transporto atžvilgiu nusiteikę kai kurie Estijos vežėjai. Pasak jų, net ir įdiegus mieste nemokamą važiavimą viešuoju transportu, bilietų sistema išliko, kadangi atvykėliai už važiavimą vis dar moka, reikia ir kontrolierių.

Dalis miestiečių nepatenkinti elektroninio bilieto sistema – bet kurį bilietą tenka žymėti kiekvieną sykį įlipus į transporto priemonę. Nors važiavimas miesto transportu nemokamas, už nepažymėtą elektroninį bilietą bauda gali siekti iki 40 eurų.

„Tai – neabejotinai politinis sprendimas, siekiant įtikti miestiečiams prieš artėjančius rinkimus. Iš dabartinio mero lūpų jau pasigirsta teiginiai, jog nemokamas važiavimas miesto transportu tėra eksperimentas, nors prieš jį diegiant tokių kalbų nebūta. Teko girdėti, kad Talino politikai baiminasi kandidatuoti į sostinės mero postą, nes jiems teks priimti itin nepopuliarų sprendimą ir naikinti nemokamą važiavimą miesto transportu. Tai būtų politinė savižudybė bet kuriam miesto merui“, – sakė prisistatyti nepanoręs Estijos keleivių vežėjas.

Taigi kol kas Europos sostinių ir kitų miestų vadovams, keleivinio transporto specialistams lieka toliau stebėti, kaip plėtosis nemokamo viešojo transporto idėjos įgyvendinimas Taline bei svarstyti: ar eilinį kartą nepasitvirtins liaudies posakis, jog nemokamas sūris – tik pelėkautuose…

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos