Didžioji dalis Vilniaus tarybos narių – prieš privačius vežėjus

Gegužės 15-ąją Vilniaus savivaldybės tarybos nariams pateiktas svarstyti klausimas „Dėl vežėjų įtraukimo į bendrą viešojo transporto sistemą vežti keleivius autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“. Jei tarybos nariai jam būtų pritarę, kelias skelbti konkursus kai kuriems viešojo transporto maršrutams aptarnauti Vilniaus mieste būtų atvertas.

Tačiau sprendimas dėl galimybės privatiems vežėjams įsijungti į pertvarkomą sostinės viešojo transporto sistemą vėl nebuvo priimtas – tam taryboje pritrūko balsų. Tai reiškia, kad privatūs vežėjai konkursuose vežti keleivius Vilniaus mieste negalės dalyvauti.

Kaip praėjusią savaitę teigė sostinės meras Artūras Zuokas, į bendrą viešojo transporto sistemą ketinta įtraukti ne tik vežėjus mikroautobusais. „Mes nesame prieš privačių vežėjų dalyvavimą keleivių vežimo rinkoje. Kad tai įrodytume, nusprendėme pateikti konkursui ir vieną iš dabar bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ aptarnaujamų maršrutų“, – kalbėjo sostinės meras.

Įmonei, panorusiai vežti keleivius 53-iuoju maršrutu, kuriuo dabar veža bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“, prireiktų 20 didelės talpos transporto priemonių. Dar septyniolikai vadinamųjų privežamųjų maršrutų reikėtų 38 mažesnių autobusų. Beje, privatiems vežėjams galėtų būti siūlomi ne tik privežamieji maršrutai, bet ir tie, kur vieno kilometro savikaina didžiausia.

Privatiems vežėjams, laimėjusiems konkursą vežti keleivius Vilniuje, būtų mokamos dotacijos bei kompensacijos. Jiems būtų atlyginami nuostoliai už nuostolingų, bet visuomenei būtinų maršrutų aptarnavimą. Visose keleivinio transporto priemonėse galiotų elektroninis bilietas.

Numatyta, jog maršrutų tinklą planuotų bei eismo tvarkaraščius sudarytų, taip pat leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais išduotų Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Ji taip pat kontroliuotų privačius vežėjus bei kompensuotų jiems negautas dėl lengvatinio keleivių vežimo. „Susisiekimo paslaugos“ paskirstytų pajamas už parduotus bilietus bei vykdytų kontrolę vežėjų transporto priemonėse.

Nors atrodytų, kad tokia sistema turėtų būti naudinga privatiems vežėjams, jie jai aktyviai priešinasi.

„Vienas iš privačių vežėjų pateikiamų argumentų – jie turės atleisti dalį darbuotojų. Tačiau jei mikroautobusai dirbs vieningoje sistemoje, jie važinės visą darbo dieną, taigi vienai transporto priemonei reikės dviejų vairuotojų“, – sakė sostinės meras.

Pasak mero, sutartyse su privačiais vežėjais numatytas ir tam tikras atlyginimas, kurį jie turėtų mokėti savo darbuotojams. „Šiuo metu tik vienoje iš vežėjų mikroautobusais įmonėje vairuotojai gauna 1500 Lt atlyginimą. Visur kitur nurodoma, kad jie gauna minimalų atlygį. Nežadame samdyti įmonių, kurios skriaudžia savo darbuotojus“, – kalbėjo sostinės meras praėjusią savaitę.

Pasak miesto mero, nė viename civilizuotame mieste skirtingos viešojo transporto rūšys nekonkuruoja tarpusavyje – jos papildo vienos kitas. Tokių rezultatų siekiama ir įgyvendinant Vilniaus miesto viešojo transporto pertvarką.

Gegužės 15-ąją Vilniaus miesto taryboje svarstant klausimą „Dėl vežėjų įtraukimo į bendrą viešojo transporto sistemą vežti keleivius autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“, sprendimui priimti tarybos nariams pritrūko vos vieno balso. „Už“ pasisakė 19, prieš – 12, susilaikė 8 tarybos nariai.

Kadangi sutartys su privačiais vežėjais baigiasi šių metų liepos 1-ąją, jau dabar aišku, kad nuo šios datos privatūs autobusai bei mikroautobusai į miesto gatves neišvažiuos. Veikiausiai keleivius sostinėje veš tik bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ autobusai bei troleibusai.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka