Gruodžio pabaigoje Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacija jau tradiciškai pakvietė narius į visuotinį susirinkimą. Kalbėta apie pastarųjų nelengvų metų iššūkius, aptartos ateities perspektyvos.

Metai – kupini iššūkių

Pasak ADIA prezidento Virginijaus Korsako, pastarieji metai atnešė pasauliui daug iššūkių – tai ir koronaviruso pandemija, ir Europoje vykstantis Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą: „Viso to padariniai – nevaldoma energetikos krizė, į neregėtas aukštumas pasiekusios energijos išteklių kainos. Naftos produktų kainos, beje, padidėjo ne taip ženkliai kaip gamtinių dujų, jos augo dešimtimis kartų. Suvokimas, kad šie procesai nėra vienadieniai, leido pažvelgti į ateitį ir pagalvoti apie tai, kaip elgtis panašių krizių akivaizdoje“.

V. Korsako teigimu, sunku prognozuoti, kas vyks ateities energetikos rinkose, tačiau jau dabar aišku, kad būtina priimti sprendimus, kurie padės sėkmingai veikti ateityje. „Įmonėms, su kuriomis bendradarbiaujame, pateikėme statistiką, kiek jų ir miestų biudžetams leidome sutaupyti pasaulinės krizės akivaizdoje, pateikdami alternatyvius degalus, šiuo atveju – biometaną. Žaliasis kursas neprarado aktualumo ir dabar, netgi atvirkščiai – geopolitiniai reiškiniai dar labiau skatina žengti šiuo keliu. Būtina svarstyti galimybes ne tik kaip išgyventi be iškastinio kuro, bet ir atsiriboti nuo šalies, kuri iki šiol viešpatavo Europos rinkose. Šiuo metu daug kalbama apie Žaliąjį kursą, žaliuosius pirkimus ir panašiai, gaila, kad dauguma kalbų tėra deklaracijos: stengsimės, darysime, planuosime. ADIA kartu su „Ignitis grupe“ jau žengia Žaliojo kurso keliu. Kartu praėjome devynis pragaro ratus, kol į Lietuvą atėjo biometanas. Šiuo metu jis pristatomas iki pat vartojimo taškų. Viso to dėka savo šalyje turime labai tvarią žaliąją energiją“, – pabrėžė ADIA prezidentas.

Anot jo, biometano, kaip atsinaujinančio energijos šaltinio, misijos yra minusinės, kadangi tai yra antrinis natūraliai išsiskiriančios medžiagos panaudojimas: „Tokį produktą šiuo metu tiekiame vietos rinkai. Pasirodo, nereikia nei naujų transporto priemonių, nei naujos infrastruktūros – tereikia noro ir suvokimo. Be abejo, dirbame ir kitose srityse – planuojame energijos įkrovas ir kitus projektus. Mūsų manymu, pasiteisina tik visų energijos rūšių sąveika. Subalansavimas padeda išvengti didelių nuopuolių ateityje. Mūsų kursas – tvarumas, atsinaujinantys energijos ištekliai“.

Problemos ir naujovės alternatyvių degalų rinkoje

„Ignitis“  atstovas, Didmeninės prekybos tvarumo koordinatorius, Eugenijus Šegurovas pristatė pranešimą „Emisijos transporto sektoriuje“. Jis apžvelgė visas šiuo metu rinkoje esančias alternatyvių degalų rūšis, pabrėžė, jog transportas į aplinką išmeta vis dar daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).

„Kai kalbama apie  emisijas, dažniausiai minimas anglies dioksidas. Vis dėlto norėčiau pabrėžti: ŠESD yra daugiau nei tik anglies dioksidas, tai – beveik visa Mendelejevo lentelė. Visi šie teršalai, patekę į orą dėl mūsų kasdienių veiklų, sukelia šiltnamio efektą, spartina klimato kaitą“, – sakė E. Šegurovas.

„Ignitis“ atstovas priminė, jog vidutiniškai lengvasis automobilis, nuvažiavęs tūkstantį kilometrų ir sunaudojęs 70 l degalų, į aplinką išmeta  apie 161 kg CO2. Tai – dideli kiekiai, apie kuriuos dažnas nepagalvoja, tačiau toks emisijų kiekis išsiskirtų iš 2100 vienkartinių kavos puodelių – tiek užtektų vienam žmogui geriančiam kavą kasdien net 6 metams. (https://www.cwjobs.co.uk/insights/environmental-impact-of-emails/). Jei nebus imtasi priemonių taršai sustabdyti, iki 2100-tųjų planetos temperatūra pakils keturiais laipsniais, o tai reiškia, kad Lietuvos pajūris gali atsidurti po vandeniu (https://www.vox.com/22620706/climate-change-ipcc-report-2021-ssp-scenario-future-warming;

https://coastal.climatecentral.org/map/9/21.5535/55.3467/?theme=water_level&map_type=water_level_above_mhhw&basemap=roadmap&contiguous=true&elevation_model=best_available&refresh=true&water_

level=9.7&water_unit=m)

E. Šegurovas priminė Alternatyviųjų degalų įstatymą bei ten pateiktus naujus „netaršių“ bei „visai netaršių“ transporto priemonių apibrėžimus. „Vykdant viešuosius pirkimus, 2021-2025 metais perkamų netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius turi sudaryti 80 proc. 2026-2030 m. – jau 100 proc.“.

Jo teigimu, galimos alternatyvos – degalai, gaminami iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti iškastinį kurą. Tai – biodegalai, biodujos, elektros energija ir nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Visai netaršios transporto priemonės – nebe ateitis

Pranešėjo teigimu, jau šiuo metu galima turėti netaršią transporto priemonę, tai – automobilis, varomas biometanu: „Biometanas atitinka gamtos cikliškumą. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pūvant medžiagoms laukuose/ūkiuose  būtų patekusios į orą, bet  gaminant biometaną, sugrąžinamos į dar vieną ciklą, iš jų išgaunama dar viena vertė – energija/kuras, todėl tokius degalus naudojančios transporto priemonės emisijos yra laikomos neigiamomis. Taigi jau dabar galima pasiekti tuos reikalavimus, kurie numatyti visai netaršioms transporto priemonėms“.

Pasak jo, artimiausioje ateityje atsiras vis daugiau pliusų pasirenkantiems alternatyvius degalus. Jau dabar miestuose kuriamos ECO, arba mažos taršos, zonos, kuriose bus ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršias transporto priemones.

Naudoti netaršius automobilius skatins ir mažesni mokesčiai, be to, netaršios transporto priemonės viešuosiuose konkursuose savivaldybės paramų iniciatyvose bei kituose ES teikiamose iniciatyvose turės privalumą prieš taršias transporto priemones.

Netarši transporto priemonė taip pat prisideda prie Lietuvos Nacionalinės kovos su klimato kaita plano bei mažina emisijų kiekį. „Turime jau dabar mąstyti apie savo aplinką, apie savo ateitį, kad vėliau nereikėtų galvoti, kaip statyti antrąją Palangą vietoj dėl klimato atšilimo atsidūrusios po vandeniu“, – pabrėžė E. Šegurovas.

Jis priminė, jog artimiausiu metu ES didins apmokestinimą taršioms transporto priemonėms.

Pasak E. Šegurovo, politiniai sprendimai dėl alternatyvių degalų jau priimti, jie – neginčijami, alternatyvių degalų tiekimo kiekis didės kasmet. Tarp realiausių alternatyvų kol kas numatoma biometanas, vandenilis, elektra bei sintetiniai degalai. Dvi technologijos – elektra ir biometanas – jau prieinami dabar. „Jau dabar galima išlaikyti pageidaujamus ar reikalaujamus emisijos kiekių rodiklius ir taip prisidėti prie gamtos išsaugojimo bei išvengti artėjančių papildomų mokesčių“, – sakė „Ignitis“ atstovas.

Susirinkę ADIA nariai diskutavo apie iššūkius, su kuriais susiduria kiekvieną dieną, kalbėjo apie ateities degalų perspektyvas Lietuvoje, apie valdžios institucijų požiūrį į vežėjų pasirinkimus.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos