Klimato kaita Lietuvoje nebėra tik gamtinė problema, ji jau suvokiama kaip socialinė ir ekonominė galimybė. Apie tai pirmadienį Aplinkos ministerijos surengtoje diskusijoje „CO2 apmokestinimas dabartinių kainų kontekste“ diskutavo politikai, tarptautiniai ekspertai, socialiniai partneriai.
Diskusijoje dalyvavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, finansų ministrė Gintarė Skaistė, EBPO Aplinkos direktorato direktoriaus pavaduotoja Kumi Kitamori, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, visuomenės atstovas, klimatologas Silvestras Dikčius. Prelegentai diskutavo apie pramonės žaliąją transformaciją, investicijų į atsinaujinančią energetiką bei aplinkosauginių mokesčių svarbą Lietuvai.
„Lietuva per daug pasikliauja subsidijomis, o turėtų persiorientuoti atlikdama du pagrindinius namų darbus. Pirma – padėti verslui ir gyventojams lengvatinėmis paskolomis ir antra, didinti kainų signalą, kuris šiuo metu yra per mažas ypač transporto ir žemės ūkio sektoriuose“, – pradėdamas diskusiją akcentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
CO2 apmokestinimas – galimybė išsivaduoti nuo iškastinio kuro
EBPO Aplinkos direktorato direktoriaus pavaduotoja Kumi Kitamori pabrėžė, kad norint pasiekti Lietuvos ŠESD mažinimo tikslus būtina ambicinga tarpsektorinės klimato kaitos politika, iškastinio kuro subsidijų atsisakymas ir aplinkosauginių mokesčių didinimas. EBPO ekspertų nuomone, tinkamai sureguliuoti aplinkosauginiai mokesčiai lemtų minimalias didelių klimato ambicijų įgyvendinimo išlaidas.
EBPO ekspertų pastaboms pritarė ir diskusijos dalyviai pabrėždami, kad Lietuva yra teisingame kelyje ir tikslus pasieks tik su papildomomis priemonėmis. Todėl svarbu ryžtis įgyvendinti tai, kas suplanuota, pavyzdžiui, didinti akcizus iškastiniam kurui ir lygiagrečiai turėti subalansuotus paramos paketus.
„Už ŠESD mažinimo tikslų įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Vyriausybė. Ir jei iki 2050-ųjų nepasieksime įsipareigojimų, už pažeidimus turėsime mokėti iš valstybės biudžeto. Todėl turime apsispręsti, ar dabar vadovaujamės teršėjas moka principu, ar vėliau mokėsime iš visų bendros kišenės. Latvija ir Estija jau turi kai kuriuos didesnius akcizus, todėl ir mes turime imtis veiksmų dabar ir iš energetinius išteklius importuojančios šalies tapti juos eksportuojančia šalimi“, – pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Luminor“ banko vyriausasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad akcizų tarifai turi augti, nes degalų įperkamumas šiuo metu yra palankus vartotojui. „Gyventojų pajamos išaugo, degalų kainos nukrito į įprastą lygį ir galime pirkti daugiau litrų degalų, todėl metas pradėti didinti akcizus. Teisingas mokesčių balansas, pavyzdžiui, didesni aplinkosauginiai, bet mažesni darbo jėgos mokesčiai didintų Lietuvos konkurencingumą, gerintų šalies įvaizdį. Kartu pasiektume ŠESD mažinimo tikslus ir išvengtume baudų“, – sako ekonomistas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad planuojamas akcizų didinimas būtų palaipsnis, nuoseklus. Toks akcizų tarifų didinimas iki 2030 m. sumažintų anglies ir naftos produktų vartojimą, paskatintų pereiti prie atsinaujinančios energijos išteklių, mažintų išlaidas iškastinio kuro importui bei socialinę atskirtį.
Žalioji transformacija – eksportuojančios Lietuvos ateitis
EBPO ekspertai pažymėjo, kad net ir esant labai aukštoms anglies dioksido kainoms, tam tikras CO2 emisijas transporto ir pramonės sektoriuose sunku sumažinti. Todėl yra būtina inovatyvių technologijų sklaida, ypač transporto ir pramonės sektoriuose.
„2022 m. Lietuva išleido 6,5 mlrd. eurų iškastiniam kurui, kas sudaro 10 proc. BVP. Tuo tarpu galėtume transformuotis ir palikti pinigus Lietuvoje ir taip kurti pridėtinę vertę savo šaliai. Verslas yra suinteresuotas keistis. Dalis Lietuvos įmonių jau persitvarkė ir jau dabar panaudoja ne visus išpirktus apyvartinius taršos leidimus. Tačiau paskatos iš valstybės yra reikalingos, ypač smulkiojo verslo transformacijai. Be to, būtina užtikrinti, kad verslo sąlygos būtų vienodos – taikomas pasienio dioksido mokestis ir mūsų prekės būtų konkurencingos prekių iš trečiųjų šalių atžvilgiu“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad istoriškai žemos iškastinio kuro kainos stabdė greitesnį perėjimą prie atsinaujinančios energijos, tačiau dabartinė geopolitinė situacija ir energetikos kainų krizė skatina transformuoti šalies energetikos sektorių.
„Lietuva turėtų ir galėtų padaryti daugiau investicijų į atsinaujinančią energetiką kontekste. Energetikos krizės metu pamatėme, kad esame pranašesni, palyginus su kitomis šalimis. Žalioji transformacija yra galimybė privačiam verslui kurti darbo vietas“, – apibendrino ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Diskusiją galite pažiūrėti Aplinkos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“.
Aplinkos ministerijos informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
