Bankai ir teisės ekspertai skaičiuoja, kad transporto sektorius sugeneruoja prie 20 proc. visame pasaulyje išmetamo teršalų kiekio ir jam, palyginti su kitais, kyla gana didelė sunkaus perėjimo prie švaresnės ekonomikos rizika. Todėl, Europai žengiant Žaliuoju kursu, plėstis skolintomis lėšomis norintiems vežėjams teks sudarinėti ir bankams teikti pertvarkų arba vadinamuosius pereinamojo laikotarpio planus.
„Luminor“ grupės tvarumo vadovė Dr. Kadri Vunder Fontana užsimena, kad iki 2025 m. apskritai apie 90 proc. naujų paskolų stambiems verslo klientams, veikiantiems didelės klimato rizikos sektoriuose, bus suteikta tiems, kurie yra parengę pertvarkos planus.
„Mes, kaip bankas, dirbame rizikos ir jos vertinimo versle. Tad šie dalykai mums yra svarbūs“, – sako Dr. Kadri Vunder Fontana.
Anot jos, pereinamojo laikotarpio planas iš esmės tampa būtina finansavimo sąlyga transporto sektoriuje. Pertvarkos plane turi būti apibrėžiamos pokyčio veiklos ir procesai, kurie turėtų užtikrinti sklandų perėjimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos rizikos arba jos mažinimą.
Į šiuos planus turi būti įtraukti tikslai, priemonės ir veiksmingumo rodikliai, kuriuos galima stebėti laikui bėgant. Pavyzdžiui: esamų degalų pakeitimas tvaresne alternatyva, laipsniškas perėjimas prie mažataršių arba netaršių transporto priemonių, maršrutų optimizavimas, energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas bei priemonės, skirtos reaguoti į būsimus ES politikos pokyčius.
Specialistė priduria, kad ir pats bankas siekia tapti tvaresnis.
„Siekdami prisidėti prie darnaus vystymosi, pirmenybę teiksime šiems trims Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslams: deramas darbas ir ekonomikos augimas (8 tikslas – žmonės ir gerovė), veiksmai, susiję su klimatu (13 tikslas – planeta) bei stiprios institucijos visuose lygmenyse (16 tikslas – valdysena). Kitaip sakant, norome pasiekti, kad banko veikla taptų anglies dioksido (CO2) požiūriu neutrali klimatui. Ketiname remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, klientams teikiant konsultacijas bei finansavimą ir planuojame bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei remti socialinius verslus“, – sako Dr. Kadri Vunder Fontana.
Pasak jos, bankas yra įsipareigojęs laikytis ir Paryžiaus susitarimo, kuriuo esmė – iki 2050 m. pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą į atmosferą.
Šiandien ir rytoj
Advokatų profesinės bendrijos COBALT partneris ir aplinkos, transporto bei reguliavimo praktikos grupės vadovas Vaidas Mackonis sako, kad bendrai ES ateitį, ypač transporto sektoriuje, formuoja dvi plačios novatoriškos iniciatyvos: daugeliui jau žinomas Žaliasis kursas, kuriuo siekiama, kad Europa taptų pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m. ir „Fit for 55“ paketas (Žaliojo kurso dalis), numatantis CO2 emisijų mažinimo tikslus lengviesiems automobiliams ir furgonams.
Pastarajame, be kita ko, numatoma, kad 2035 m. nauji lengvieji automobiliai ir furgonai apskritai negalės išmesti į atmosferą CO2, tad turės būti elektriniai arba varomi vandeniliu.
„Transportas atlieka esminį vaidmenį mūsų gyvenime, jungiantį žmones, verslą ir bendruomenę. Tačiau jis taip pat sukuria didelę anglies dvideginio emisijos dalį. Mūsų nuomone, dabartinė padėtis jau yra pakankamai bloga, kad reikėtų imtis tam tikrų pakeitimų siekiant tvaresnės ir ekologiškesnės ateities. Juolab, kad Lietuva daugeliu rodiklių atsilieka nuo ES vidurkio“, – teigia V. Mackonis.
Jis vardija, kad 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį ES ekonomika į atmosferą išmetė 939 milijonus tonų CO2 ekvivalento (transporto sektorius sugeneravo apie 25 proc.). Tai 4 proc. mažiau nei tą patį 2021 m. ketvirtį. Elektromobiliai pernai sudarė 12,1 proc. visų transporto priemonių ES. Palyginti 2021 m. buvo 9,1 proc., o 2019 m. – vos 1,9 proc.
Lietuvoje, 2020 m. duomenimis, per metus į atmosferą išskiriama apie 27 707 tonos CO2 ekvivalento (transporto sektorius sugeneravo apie 36 proc.). Metinės įvairių rūšių krovinių vežimo apimtys tais metais sudarė kiek daugiau nei 4 802 tonas. Elektromobilių ir kitų netaršių transporto priemonių dalis šalies automobilių parke 2020 m. sudarė vos apie 0,3 proc.
Didieji ES tikslai
Siekdama švaresnės ateities, Europa prieš kelis metus Bendrijos laivą nukreipė vadinamuoju Žaliuoju kursu. Juo siekiama iki 2050 m. 90 proc. sumažinti su transportu susijusį išmetamą ŠESD kiekį. Planuojama, kad naujos sunkiosios transporto priemonės iki 2050 m. taps netaršios (angl. zero-emission), o ES bendrai – klimatui neutraliu žemynu. Žaliojo kurso planuose taip pat yra siekis skatinti kurti žaliąsias darbo vietas ir toliau siekti ES rezultatų mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir kartu plečiant Bendrijos ekonomiką.
Savo ruožtu vadinamajame „Fit for 55“ pakete iš esmės yra pateikti esamų teisės aktų pataisymai ir atnaujinimai bei numatyti tarpiniai tikslai iki 2030 m. Pagrindinis iš jų – sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Šiuo atveju lyginamas bendrasis, ne tik naujų, lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamas CO2 kiekis.
„Taigi, nors nuo 2035 m. atsirasiantys automobiliai ir furgonai bus visiškai netaršūs, transporto parke vis dar turėsime ir senus automobilius bei furgonus. Jų emisijos bus įskaičiuojamos į bendrąjį išskiriamo CO2 kiekio sumažinimo procentą. Lyginant su 1990 m. šis rodiklis turėtų sumažėti 55%“, – aiškina COBALT partneris.
Taip pat siekiama, kad iki 2030 m. Bendrijos keliuose būtų bent 30 mln. vien tik elektra varomų lengvųjų automobilių ir furgonų (pernai šis skaičius siekė apie 3,1 mln.). Ketinama pagaminti 10 mln. tonų švaraus vandenilio ir dar tiek importuoti (iniciatyva „RePowerEU“).
Siekdama šių tikslų, ES pristatė atnaujintą Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (nuo 2026 m. į ją bus įtrauktas kelių transportas) ir Pasienio anglies dioksido vertinimo mechanizmą (tam tikroms prekėms iš trečiųjų šalių bus taikomas anglies mokestis). Tikimasi, kad šios priemonės paskatins gyventojus ir verslą persėsti į švaresnį transportą bei užtikrins, kad prekės, importuojamos iš trečiųjų šalių, kuriose galioja laisvesni aplinkosauginiai reikalavimai, nebus pigesnė už vietines. Kartu tai turėtų sumažinti paskatas ES gamintojams, norintiems iškelti fabrikus į pigesnes jurisdikcijas.
ES iki 2030 m. taip pat žada sumažinti bendrą apyvartinių taršos leidimų (ATL) skaičių 62 proc., o nemokamus taršos leidimų pramonės įmonėms žadama apskritai panaikinti iki 2034-ųjų. Be to, iki 2027 m. planuojama sukurti atskirą ATL prekybos sistemą komerciniams pastatams.
Iki 2025-ųjų žadama gerokai praplėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, kad stotelės pagrindiniuose ES keliuose būtų kas 60 km, o iki 2030 m. kas 200 km visoje Europoje turėtų būti ir vandenilio degalinės. Planuojama ir suskysto metano papildymo infrastruktūra, kad sunkiasvoris transportas galėtų pervažiuoti visą Europą. Taip pat keičiamas energetikos apmokestinimas – tarčiausi energijos altiniai, tokie kaip anglis ir nafta, ateityje bus apmokestinti labiausiai.
Situacija Lietuvoje
Naujos ES taisyklės įpareigoja šalis nares iki 2030 m. sumažinti emisijas kai kuriuose srityse net 40 proc., palyginti su 2005 m. Lietuvoje šis rodiklis siekia 21 proc., Latvijoje – 17 proc., o Estijoje – apie 24 proc.
Viena iš Lietuvoje sutartų ir taikomų taršos mažinimo priemonių yra degalų akcizų didinimas. Benzino akcizas, pasak V. Mackonio, bus didinamas kasmet, nuo 24 Eur už 1000 litrų 2025 m. iki 144 Eur 2030 m. Dyzelino akcizas atitinkamai bus didinamas nuo 26,2 Eur 2025 m. iki 157,2 Eur 2030 m.
„Lietuva savo ir bendrų ES žaliųjų tikslų sieks mažindama ŠESD emisiją (planas – 0 CO2 ekvivalento iki 2029 m.) ir didindama intermodalinio transporto apimtį (planas – 299 225 tonų iki 2029 m.) bei multimodalinio transporto dalį (5 proc. 2030 m.). Be to, iki 2030 m. siekiama padidinti elektromobilių ir kitų netaršių transporto priemonių dalį šalies autoparke iki 20 proc., o transporto sektoriaus ŠESD emisiją sumažinti iki 14 proc., palyginti su 2005 m“, – apibendrina COBALT aplinkos, transporto bei reguliavimo praktikos grupės vadovas.
Ką daro sektoriaus dalyviai?
Sunkiojo transporto gamintojai, kaip rodo „Scania“ patirtis, jau keletą metų ieško galimybių padaryti sunkvežimius tvaresniais. Tačiau dabar, kaip sako „Scania“ tvaraus transporto sprendimų ir vairuotojų paslaugų vadovas Kaur Sarv, krovininio transporto gamintojai didina apsukas ir investicijas į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą.
Anot jo, pagrindiniai pokyčių vėliavnešiai šiandien yra skaitmenizacija ir elektrifikacija, įskaitant jau išbandomas autonomines elektrines transporto priemones. Tiesa, toliau tobulinami ir vidaus degimo varikliai, eksperimentuojama su vandeniliu bei kitomis dyzelino alternatyvomis, mat didelė dalis elektros dar yra gaminama iš iškastinio kuro.
„Turime pasirinkimą: leisti, kad šios tendencijos mus stumtų į priekį arba imtis lyderystės ir patiems kurti pokyčius”, – sako K. Sarv.
Tokios pačios nuomonės yra ir pasaulinės automobilių nuomos kompanijos „Hertz“ atstovo Lietuvoje UAB „Autolux“ verslo plėtros direktorius Andrius Kukta. „Hertz“, pasak jo, stato už elektrifikaciją. Tačiau problemų vis dar kelia infrastruktūra – trūksta stotelių. Be to, kai automobiliai kraunami, negalima jų naudoti, vadinasi prailgėja automobilių paruošimo laikas ir atitinkamai sumažėja pajamos.
Degalų gamintojai, savo ruožtu, investuoja į biodegalus, gaminamus iš atliekų arba atsinaujinančių šaltinių (pvz. aliejus iš augalų). Tiesa, „Neste“ tvarios partnerystės vadovė Baltijos šalyse Jonė Šestakauskaitė užsimena, kad įmonė po truputį jau žvalgosi galimybių ir elektrinio transporto rinkoje. Gali būti, kad ateityje „Neste“ valdys įkrovimo stoteles (kaip dabar degalines) arba teiks įkrovimo paslaugas.
cobalt.lt
Linos Jakubauskienės nuotrauka
