Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo Lietuvos transporto saugos administracijos įgyvendinama tolimojo susisiekimo autobusais reforma. Nors didžioji dalis keleivių jos dar nepajuto, chaoso tiek jai prasidėjus, tiek vykstant būta nemažai. Keleivių vežėjai prognozuoja: ateityje jo gali būti dar daugiau.

Ne visada suprantamos iniciatyvos

Prasidėjus reformai, keleivių vežėjai pasigedo jos rengėjų profesionalumo. Nesusipratimai prasidėjo dar prieš porą metų, kai LTSA ėmė buldozeriu stumti visai naują tolimojo maršrutų tinklą, vadintą „tinkleliu“. Jame buvo numatyti vos 23 maršrutai – tik tarp didžiųjų šalies miestų, be pasienio savivaldybių centrų. Norėdami pasiekti didžiuosius šalies miestus iš regionų, žmonės būtų keliavę su vienu ar net keliais autobusais, persėsdami iš vieno į kitą. Tokia situacija ypač glumino skirtingas negalias turinčius žmones – apie tai jie nesyk pasisakė viešai. Laimė, naujai atėjęs ministras Marius Skuodis tokią reformą skubiai sustabdė.

Vis dėlto LTSA „iniciatyvos“ tuo nesibaigė. Praėjusių metų pabaigoje, prieš pat Kalėdas, LTSA, neva remdamasi Konkurencijos tarybos nutarimais, paskelbė konkursą parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais. Maršrutai į paketus suskirstyti tokiu būdu, jog nė vienas mažesnės savivaldybės vežėjas nebūtų galėjęs vežti keleivių visais numatytaisiais.

„Mums buvo nesuprantama – kam skelbti konkursą, jei tuo pačiu metu Seime svarstomas naujasis Kelių transporto kodekso projektas? Laimė, Seimo nariai spėjo KTK pataisas priimti, ir konkursas buvo atšauktas. Antraip, kaip tai jau nutiko kaimyninėje Latvijoje, rinką galėjo pasidalinti didžiosios užsienio, tarp jų – ir neaiškaus kapitalo, įmonės. Nesunku prognozuoti, kas nutinka, kai verslas atsiduria vienose rankose – nelikus konkurencijos, bilietų brangimas neišvengiamas. Be to, esant dabartinėms sąlygoms, tai – ir grėsmė nacionaliniam saugumui“, – sako Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.

Kai kurių maršrutų neliko

Seimui priėmus KTK pataisas, įtvirtintas vadinamasis liberalus patekimo į tolimojo susisiekimo maršrutų rinką būdas, konkurso, kuriam vežėjai vienaip ar kitaip rengėsi, procedūros atšauktos.

Sunkiai suprantami LTSA veiksmai tęsėsi ir toliau. Seimas, priėmęs KTK pataisas, numatė, kad dabartiniai vežėjai ir toliau galės vežti keleivius tais pačiais maršrutais ir reisais. Vis dėlto administracija, prieš pateikdama sutartis įmonėms, joms leido „optimizuoti“ savo maršrutus, t.y., kai kurių atsisakyti. Dalis vežėjų atsisakė maršrutų todėl, kad jie buvo nuostolingi, kiti – nes neturėjo pakankamai iki 14 metų senumo autobusų. Ilgą laiką tvyrant nežinomybei dėl ateities, mažosios keleivinio transporto įmonės pirkti brangių transporto priemonių nesiryžo.

Tokiu būdu dalies maršrutų neliko, nors, remiantis naujai priimtomis KTK nuostatomis, LTSA neturėjo teisės leisti vežėjams atsisakyti maršrutų, kuriais jie vežė keleivius iki 2023-iųjų balandžio 1-osios. „Kyla natūralus klausimas – kodėl tai padaryti buvo leista? Ar taip nebuvo siekiama, kad vežėjai „atlaisvintų“ kuo daugiau maršrutų naujai į rinką ateinantiems vežėjams? Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad norinčiųjų vežti keleivius atsisakytais nepelningais maršrutais taip ir neatsirado. Akivaizdu – naujieji rinkos dalyviai tikisi „nugriebti grietinėlę“ maršrutuose, kur keleivių yra daugiausia“, – teigia G. Nakutis.

Keleivinio transporto įmonių vadovus iš pradžių glumino delsimas, o vėliau – LTSA skuba, su kuria imtasi įgyvendinti Seimo priimtas KTK pataisas. Sutartys vežėjams pateiktos birželio 22-ąją, joms pasirašyti palikta vos para  – iki birželio 23 d. „Sutartys prieš tai nebuvo derintos su vežėjais, jose daug nesuprantamų nuostatų – pavyzdžiui, reikalaujama pateikti pajamas už bilietus konkrečiame maršrute, nors tai yra komercinė informacija. Būta ir KTK prieštaraujančių nuostatų – sutartys pagal KTK turi būti neterminuotos, o LTSA pateikė 18 mėnesių terminą. Dėl to kai kurie vežėjai kreipėsi į teismą“, – dėsto G. Nakutis.

Nuostatos keitėsi

Tarsi to būtų negana, dar po kurio laiko LTSA atstovai pareiškė, kad visi iki tol vežėjų turėti maršrutai neatitinka KTK nuostatų, ir bus kuriamas visai naujas, alternatyvus maršrutų tinklas. Nei su vežėjais, nei su keleiviais apie tai vėlgi nebuvo kalbama. Visi palikti laukti nežinioje – kokie tai bus maršrutai, kaip bus dėliojamas jų tinklas ar „tinklelis“?

Praėjus dar porai mėnesių LTSA atstovai ėmė teigti, kad su keleivių vežimo įmonėmis pasirašytos sutartys jau taps neterminuotomis, o esantys maršrutai – vis tik galiojantys, tik… jie netikėtai pavirto reisais. Tokiu būdu „reisams“ neliko daugelio KTK maršrutams priimtų reikalavimų, tokių kaip 50 proc. nesidubliavimas su esančia maršruto trasa ir pan. Rinka tapo atverta visiems, norintiems vežti keleivius bet kuriuo iš maršrutų, nors Seimo nariai balsavo už 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, skirtą tinkamai pasirengti permainoms, kad jos turėtų kuo mažiau įtakos tolimojo susisiekimo maršrutais važiuojantiems keleiviams.

„Iš šalies viskas tarsi gražu – konkurencija, naujų įmonių atėjimas į rinką. Vis dėlto derėtų nepamiršti, kad beveik penktadalis šiuo metu esančių tolimojo susisiekimo maršrutų yra nuostolingi. Dabartiniai vežėjai nuostolingais maršrutais keleivius veža pelningų sąskaita, tad bendras įmonių balansas teigiamas. Nauji vežėjai, žinoma, rinksis pelningus maršrutus, keleivių juose vargu ar atsiras daugiau, jie tiesiog pasiskirstys tarp dabartinių ir naujųjų vežėjų. Tokiu būdu mažės įmonių pelnas, taip pat – ir galimybė išlaikyti paslaugas nuostolinguose maršrutuose“, – įsitikinęs G. Nakutis.

Kelia nerimą ir savivaldybėms

Ekonominė logika diktuoja – rinkoje liks tik pelningi maršrutai, kurie driekiasi tarp didžiųjų miestų. „Ar ne toks scenarijus buvo planuojamas 2020 metais pristatant „tinklelį“  su 23 maršrutais? Tik tuomet tai bandyta įgyvendinti administraciniais sprendimais, o dabar teigiant, kad „rinka savaime susireguliuos“. Bet ar ji „susireguliuos“ keleivių naudai, ar tai nepareikalaus valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų? Šiuo metu tolimasis susisiekimas autobusais valstybei nekainuoja nė cento. Nelikus tarpmiestinių maršrutų, kurie dažniausiai driekiasi tarp savivaldybių centrų regionuose, kur daugiau keleivių važiuoja nedideliais atstumais savo ar gretimos savivaldybės ribose, šį transporto trūkumą turės užtikrinti savivaldybės iš savo lėšų. Tai – nemenki pinigai nuolatos braškantiems regionų biudžetams“, – pabrėžia G. Nakutis.

Su tuo sutinka ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius: „Dar prieš įsigaliojant tarpmiestinio susisiekimo pertvarkai aiškiai išsakėme rizikas, kad keleiviams kils nepatogumų, nebeliks kai kurių autobusų maršrutų, o susisiekimo problemos bus permestos savivaldybėms. Deja, tokias ir matome reformos pasekmes: vežėjams atsisakius nepelningų maršrutų, labiau nutolę miesteliai ir gyvenvietės praktiškai liko be tolimojo susisiekimo. Viena vertus, žmonės raginami iš automobilių persėsti į viešąjį transportą, kita vertus – vykdomos tokios reformos, kad kelionės autobusais tampa arba neprieinamos, arba nepatrauklios.“

Pasak G. Nakučio, pelninguose maršrutuose ir dabar susisiekimas yra geras, jais keleivius veža ne viena keleivinio transporto įmonė. Pavyzdžiui, maršrutu Vilnius–Kaunas važiuoja penki vežėjai, autobusai abiem kryptimis išvyksta maždaug kas pusvalandį. Ta pačia kryptimi rieda ir traukiniai. Atėjus naujiems vežėjams, tikėtina, situacija čia dar pagerės, galbūt sumažės bilietų kainos. „Tačiau ką reikės daryti močiutei ar moksleiviui, gyvenantiems Lazdijuose, Joniškyje ar kurioje kitoje atokesnėje savivaldybėje, kaip jiems reikės patekti į didžiuosius miestus, kur gydytojai, mokymo įstaigos, užklasinė veikla ir panašiai?“, – klausia G. Nakutis.

Įvertinus reformos įgyvendinimo eigą, kyla natūralus klausimas: ar nežabota konkurencija, išleistas iš butelio „konkurencijos“ džinas nesutrikdys iki šiol tvarios ir daugiau kaip 30 nepriklausomybės metų dabartinių vežėjų, skirtingų valdžių ir politinių partijų kurtos socialinės paslaugos šalies gyventojams, ar netaps pernelyg didele našta šalies ar savivaldybių biudžetams? Atsakymą, be abejo, padiktuos laikas.

LKVA pranešimas spaudai

Linos Jakubauskienės nuotrauka