Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos bankai praneša apie teigiamas kreditų paklausos ir pasiūlos tendencijas

11 gruodžio 04:45 2024 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Ir kreditų paklausa, ir kreditų pasiūla rodo, kad nuo 2022 m., kai pasiūlos sąlygos buvo nepalankios, situacija gerėja.

Bankai teigia, kad regione pelningumas yra didesnis nei visos Grupės veiklos pelningumas

Didelė dalis tarpvalstybinių bankų siekia išlaikyti ir plėsti veiklą regione

Po sudėtingo laikotarpio, kai kreditavimo sąlygos buvo griežtos, Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos (VRPRE) bankai praneša apie didesnį norą skolinti ir didesnę namų ūkių bei įmonių kredito paklausą. Vis dėlto ateinančių mėnesių lūkesčiai atspindi šiek tiek atsargesnį vertinimą, numatant daugiau ekonominių iššūkių.

Europos investicijų banko (EIB) vykdyta VRPRE bankų apklausa dėl skolinimo per 2024 m. antrąjį pusmetį rodo, kad kreditų paklausa ir pasiūla visame regione atsigauna.

„Nors mus džiugina per pastaruosius šešis mėnesius pagerėjusios kreditavimo sąlygos, bankams būtina neprarasti budrumo, nes kai kurių svarbiausių regiono prekybos partnerių ekonomika lėtėja, – pasakojo EIB vicepirmininkas Kyriacos Kakouris. – Šios apklausos išvados patvirtina VRPRE šalių bankų sektoriaus atsparumą, tačiau taip pat pabrėžia strateginio planavimo poreikį, atsižvelgiant į galimą neapibrėžtumą ateityje.“

Apklausa rodo, kad kreditų paklausa didėja. Šį didėjimą lėmė mažmeninių bankinių produktų, ypač būsto ir vartojimo kreditų, paklausa. Rezultatai rodo, kad vartotojai atgauna pasitikėjimą skolinimusi. Kalbant apie ateitį, bankai tikisi, kad ateinančiais mėnesiais vėl sustiprės ir įmonių investicijos, o tai skatins kreditų paklausą.

Situacija iš esmės pasikeitė– pirmą kartą per dvejus metus kredito pasiūla tapo teigiama. Šis teigiamas pokytis rodo pagerėjusias skolinimo sąlygas, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurioms anksčiau gauti kreditų būdavo sunkiau. Bankų noras skolinti yra palankus ženklas, rodantis tikėtiną verslo augimą ir investicijas.

Rinkos potencialas VRPRE regione laikomas reikšmingu, o dauguma apklaustų bankų jį vertina kaip didelį (ypač tokiose šalyse kaip Čekija ir Rumunija) arba vidutinį.

Tai rodo iš esmės optimistinį požiūrį į augimo regione perspektyvas.

„Visame pasaulyje susiduriama su dideliais iššūkiais, o VRPRE regionas – ne išimtis. Tačiau bankų sektorius tebėra atsparumo ramstis, nes bankai ir toliau efektyviai veikia, kartu ieškodami augimo galimybių“, – sakė EIB vyriausioji ekonomistė Debora Revoltella

Patronuojamųjų bankų galimybės gauti finansavimą, kurio pagrindinis šaltinis yra mažmeniniai indėliai, regione tebėra geros. Bankai tikisi, kad ir toliau galės remtis tiek mažmeniniais, tiek įmonių indėliais, o tai prisidės prie palankios finansavimo aplinkos ateityje. Geros galimybės gauti finansavimą yra labai svarbios, kad bankai galėtų toliau vykdyti skolinimo veiklą ir remti regiono ekonomikos augimą. Be to, pagerėjo kreditų kokybė – sumažėjo neveiksnių paskolų dalis. Vis dėlto nerimaujama, kad per ateinančius šešis mėnesius ši tendencija gali pasikeisti, todėl kreditų kokybę būtina atidžiai stebėti.

Šios apklausos išvados bankams bus vertingas informacijos šaltinis, kai ateinančiais mėnesiais jiems teks veikti sudėtingomis rinkos sąlygomis.

Visą VRPRE bankų apklausos dėl skolinimo ataskaitą rasite čia.

Papildoma informacija

Europos investicijų bankas (EIB) yra Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. Jis finansuoja investicijas, prisidedančias prie ES politikos tikslų įgyvendinimo. EIB projektais didinamas konkurencingumas, skatinamos inovacijos ir tvarus vystymasis, stiprinama socialinė ir teritorinė sanglauda, remiamas teisingas ir greitas perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo.

2023 m. EIB grupė, kuriai priklauso ir Europos investicijų fondas (EIF), pasirašė 88 mlrd. eurų vertės naujo finansavimo, skirto daugiau kaip 900 projektų. Tikimasi, kad šie įsipareigojimai padės pritraukti apie 320 mlrd. eurų investicijų, paremti 400 000 įmonių ir 5,4 mln. darbo vietų.

Visi EIB grupės finansuojami projektai atitinka Paryžiaus klimato susitarimą. EIB grupė nefinansuoja investicijų į iškastinį kurą. Vykdome įsipareigojimą per dešimtmetį iki 2030 m. paremti 1 trilijoną eurų investicijų į klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą, kaip numatyta Klimato banko veiksmų plane. Daugiau nei pusė EIB grupės metinio finansavimo skiriama projektams, kuriais tiesiogiai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir sveikesnės aplinkos kūrimo.

Maždaug pusė EIB finansavimo Europos Sąjungoje skiriama sanglaudos regionams, kuriuose pajamos vienam gyventojui yra mažesnės. Tai pabrėžia Banko įsipareigojimą skatinti integracinį augimą ir gyvenimo lygio konvergenciją.

Pranešimas spaudai