Vis garsiau kalbame apie klimato kaitą, tačiau dažnai sunku suprasti, kaip mūsų kasdieniai pasirinkimai lemia realius pokyčius. Ar gali vienas žmogus, pasirinkęs autobusą vietoje automobilio, iš tiesų pakeisti pasaulį? Atsakymas, remiantis oficialiais Lietuvos ir ES duomenimis – taip. Ir Šiauliai yra puikus to įrodymas.
Faktai iš mokslinių tyrimų Lietuvoje
Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, transporto sektorius Lietuvoje sudaro net 30 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų.
Nors tikslių skaičiavimų nėra, bet jei apie 10 % gyventojų pasirinktu viešąjį transportą, galima teigti, kad toks pokytis turėtų teigiamą poveikį klimato kaitos mažinimui. Tokias prielaidas galima daryti remiantis oficialiais duomenimis apie transporto sektoriaus indėlį į bendras emisijas ir viešojo transporto efektyvumą. O jei šį pokytį padidintume, tarkime, iki 50 % – poveikis būtų dar ryškesnis: švaresnis oras, mažiau transporto spūsčių, tylesnės gatvės, didesnis energijos efektyvumas. Tai reiškia, kad miestuose ženkliai pagerėtų gyvenimo kokybė.
Šiauliai – miestas, pasirinkęs nulinę emisiją
Didžioji dalis Šiaulių miesto autobusų – net 80 proc. – yra varomi dujomis. 2024 m. biometanas sudarė 56,59 proc. bendrame dujų mišinyje, o tai reikšmingai prisidėjo prie oro taršos mažinimo mieste. Šiaulių viešojo transporto įmonė „Busturas“ neseniai tapo pirmuoju autobusų parku Lietuvoje, kuriame miesto autobusai pildomi biometanu – degalais, pagamintais ne iš iškastinių resursų, o iš organinių atliekų.
Kadangi biometanas savo chemine sudėtimi yra identiškas gamtinėms dujoms, jis gali būti naudojamas visuose dujiniais varikliais eksploatuojamuose autobusuose be jokių techninių pritaikymų ar papildomų investicijų. Tai reiškia, kad miesto autobusai sklandžiai perėjo prie šio ekologiško kuro, nekeičiant transporto priemonių infrastruktūros ir nepatiriant papildomų išlaidų.
Dar daugiau – biometano įsigijimo sąlygos nesiskiria nuo gamtinių dujų, todėl kuro kaina išliko nepakitusi. Savivaldybės priimti sprendimai laiku ir kryptingai leido mums užtikrinti atitiktį griežtėjantiems nacionaliniams reikalavimams dėl klimato kaitos mažinimo, nepatiriant papildomų sąnaudų.
Naudodami biometaną taip pat reikšmingai prisidedame prie Europos Sąjungos „Žaliojo kurso“ tikslų – pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.
Norint suprasti šio pokyčio mastą: vienas miesto autobusas per mėnesį sunaudoja apie 3 200 kubinių metrų biometano. Per metus tai sudaro beveik 40 000 kub. m – kiekis, kuris padeda išvengti dešimčių tonų CO₂ emisijų, kurios būtų išskirtos naudojant įprastas gamtines dujas ar dyzeliną.
Keleivių pasirinkimas keičia miestą
Šiaulių viešojo transporto keleiviai gali didžiuotis: kiekvienas jų nuvažiuotas kilometras yra „žalias kilometras“. Kiekvienas nupirktas bilietas yra investicija ne tik į patogumą, bet ir į miestą be perteklinės CO₂ taršos. Tai įrodymas, kad sprendimai dėl klimato kaitos nebūtinai turi būti sudėtingi ar brangūs – kartais užtenka tiesiog pasirinkti autobusą.
Į darbą keliaukite viešuoju transportu.
Didžioji dalis kelionių į darbą automobiliu vyksta važiuojant tik vienam vairuotojui, o teršiama kone tiek pat, kiek keliaujama pilnu ekipažu. Užuot važiavę automobiliu vieni, rinkitės viešąjį transportą – taip ne tik galėsite produktyviau išnaudoti laiką, pavyzdžiui, skaitydami knygą, klausydamiesi tinklalaidžių, muzikos ar tiesiog pailsėdami, bet ir prisidėsite prie klimato kaitos švelninimo.
„Pasirinkti viešąjį transportą – tai pasirinkti švaresnį orą, mažesnį triukšmą ir geresnę gyvenimo kokybę. Šiauliai jau dabar rodo pavyzdį kitiems miestams, įrodydami, kad žalieji sprendimai gali būti tiek ekonomiškai, tiek ekologiškai naudingi. Kiekvienas toks sprendimas – tai žingsnis link sveikesnės mūsų Saulės miesto ateities“, – kalbėjo Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda.
„Busturo“ informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
