Rugpjūčio 26 d. Lietuvos keleivių vežimo asociacija surengė prezidiumo posėdį Kaune. Tradiciškai jame galėjo dalyvauti visi asociacijai priklausančių įmonių atstovai. Pagrindinė tema – vieningas bilietas skirtingoms transporto rūšims, aptarti ir kiti visiems vežėjams svarbūs klausimai.

Vieningas bilietas – šio meto aktualija

Pasak asociacijos prezidento Gintaro Nakučio, pastaruoju metu visuomenėje daug diskutuojama dėl vieningo bilieto, kuriuo naudodamasis keleivis galėtų keliauti visų rūšių transporto priemonėmis. Vieningo bilieto diegimas įrašytas ir šios Vyriausybės programoje.

G. Nakutis trumpai priminė, kas buvo diskutuojama šiuo klausimu Susisiekimo ministerijoje vykusiame pasitarime, kur dalyvavo visos keleivių vežėjų asociacijos bei traukinių ir Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės –  operatoriai, administruojantys miestų ar regionų bilietų sistemas. „Asociacija kol kas savo pozicijos šiuo klausimu neturi. Būtina ją aptarti, suformuoti savo viziją šiuo klausimu“, – sakė G. Nakutis.

Apie tai, kaip įsivaizduoja, koks turėtų būti vieningas bilietas, kodėl jo reikia, kalbėjo „LTG Link“ verslo vystymo vadovė Modesta Gusarovienė. Pasak jos, neseniai įmonės atliktose apklausose būta klausimo apie vieningą bilietą, ir didžioji dalis respondentų atsakė, jog jis keleiviams būtų aktualus. „Šiuo metu 93 proc. kelionių tarpmiesčiu vyksta nuosavais automobiliais. Šioje srityje liūdnai pirmaujame Europoje, todėl privalome ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau keleivių į viešąjį transportą“, – sakė M. Gusarovienė.

Ji priminė, jog žmogaus kelionė neprasideda stotyje, žmogus ją turi susiplanuoti nuo namų: „Vieningo bilieto tikslas – kad kiekvienas šalies gyventojas ar svečias galėtų susiplanuoti kelionę nuo durų iki galutinio kelionės tikslo ir patogiai už ją susimokėti“.

Pasak M. Gusarovienės, svarbiausia keleivių vežėjams – susidėlioti strategines viešojo transporto kryptis, prioritetus, turėti aiškų supratimą, kuria kryptimi judėti toliau. Deja, kol nėra vieningos šalies viešojo transporto strategijos, todėl keleivių vežėjai nežino, į kurią pusę turėtų eiti.

„LTG Link“ atstovė pateikė savo viziją, kokia galėtų būti vieningo bilieto sistema, kokiais etapais ji galėtų būti įgyvendinama.

Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas pristatė jau kuriamą vieningo bilieto sistemą. „Šiuo metu bilieto sistema veikia tarpmiestyje ir priemiestyje, bendraujame su didžiaisiais miestais, kad, įsigijęs bilietą tolimojo susisiekimo autobuse, keleivis galėtų juo naudotis ir važiuodamas miesto transportu“, – kalbėjo L. Skardžiukas.

Anot jo, vieningas bilietas – sudėtingesnė sistema, kuri padėtų keleiviui patogiai susiplanuoti kelionę: „Vizija tokia: žmogus savo išmaniajame telefone suranda savo buvimo vietą, ir sistema pati parenka jam kelionę iki pasirinkto taško: suranda artimiausius laikus, patogiausias transporto rūšis, ar tai būtų autobusas, ar traukinys, ar keltas. Parenka ne tik kainas, bet ir tvarkaraščius, nurodo kelionės pėsčiomis iki artimiausios stotelės trukmę ir pan. Gali būti keletas kelionės opcijų. Kol tebeegzistuoja popieriniai bilietai, tai sunkiai įsivaizduojama. Šiuo metu dirbame prie vieningo bilieto – darbas sudėtingas, tačiau idėja sukurti patogų įrankį keleiviams – svarbi“.

Keleivių vežėjai diskutavo apie vieningą bilietą, jo diegimo galimybes, problematiką. Anot jų, turėtų būti įkurtas bendras vieningo bilieto sistemos koordinavimo centras, atsirasti vieningas standartas, prie kurių jungtųsi visi vežėjai.

Vis dėlto, pasak įmonių vadovų, daugelį klausimų išspręsti sunku dėl valdžios institucijų nerangumo, dažnos atsakingų institucijų vadovų kaitos ir jų skirtingo požiūrio.

Kiti klausimai

G. Nakutis pristatė numatomą kelių rinkliavos dydžio nustatymo metodiką, kalbėjo apie tai, kas keleivių vežėjams kelia daugiausia klausimų, į ką keleivių vežėjai turėtų atkreipti daugiau dėmesio.

Pasak asociacijos atstovų, keleivių vežėjų pozicija turėtų būti vieninga: kol neapmokestinami privatūs automobiliais, tol mokesčiai neturėtų būti renkami ir iš tolimojo susisiekimo maršrutais vežančių vežėjų. Sistemos kūrėjams turėtų būti užduotas esminis klausimas: kas kelius gadina labiau – 500 autobusų, ar 1,6 mln. nuosavų automobilių.

Keleivių vežėjams klausimų kelia ir 2023 m. naujai atsiradęs nesuprantamas reikalavimas autobusų stotims nedelsiant pranešti LTSA apie nutrauktus ar nereguliarius reisus. Dabar siūloma nustatyti 1 valandos terminą. Asociacijos nariai kalbėjo apie tai, jog toks reikalavimas yra sunkiai suprantamas ir sunkiai įgyvendinamas, be to, nelogiškas. Šiuo metu informacija teikiama kas ketvirtį, galėtų būti teikiama kartą per mėnesį.

Susirinkusieji taip pat aptarė vidaus sandorių problematiką, susijusią su Vidaus reikalų ministerijos parengtu Viešųjų pirkimų įstatymo projektu, bei transporto lengvatų įgyvendinimą, kalbėjo apie tai, su kokiomis problemomis susiduria veždami lengvatomis besinaudojančius keleivius. Daugiausia painiavos kyla vairuotojams, kuriems įsitikinti, kad keleivių rodomas pažymėjimas yra vienas iš LTSA svetainėje pateiktų 21 skirtingų pažymėjimų pavyzdžių, yra pernelyg sudėtinga. Keleivių vežėjų teigimu, tai, kad pateiktas dokumentas teisingas, turi įrodyti keleivis, jei to padaryti negali, privalo mokėti baudą. Pasak įmonių vadovų, tai – užprogramuota konfliktinė situacija, su kuria susidurti vežėjai nenori.

Tai pat diskutuota dėl pažymėjimų kopijų ar jų nuotraukų telefonuose teisėtumo. Dažnas keleivis turi savo dokumentų nuotraukas telefonuose ir reikalauja lengvatinio bilieto, dėl to kyla konfliktų – ypač po to, kai vairuotojas nepriima žmogaus į autobusą. Tokiu atveju keleivis grįžta į autobusų stoties kasą grąžinti lengvatinio bilieto ir įsigyti už visą kainą, o per tą laiką autobusas išvyksta. Vežėjai teikė užklausą Lietuvos transporto saugos administracijai dėl dokumentų kopijų telefonuose teisėtumo ir gavo aiškų atsakymą – dokumentų kopijos telefonuose nėra tinkamos patvirtinti statusą į transporto lengvatą.

Asociacijos nariai aptarė ir kitus visiems aktualius klausimus.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos