Žadama padidinti Vilniui GPM dalį

spalio 16 03:28 2014 Spausdinti straipsnį Patirtis

Vilniaus miesto savivaldybė tikisi, kad po šiandien Seimo Biudžeto ir finansų komitete vykusio posėdžio, kuriame aptarta finansinė Vilniaus situacija, miestui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bus dar padidinta.

Vilniuje dirbantys žmonės pernai sumokėjo 1,9 mlrd. Lt GPM, tačiau miesto biudžete liko tik mažiau nei penktadalis vilniečių sumokamo GPM – 362 mln. Lt. 812 mln. Lt vilniečių GPM teko valstybės iždui ir buvo perskirstytas kitoms savivaldybėms. Į valstybės biudžetą patenka beveik 500 mln. Lt.

Nors lėšų poreikis įgyvendinant įvairius ES projektus kasmet auga, o finansiniai įsiskolinimai didėja, tik šiais metais, Vyriausybės teikimu, Seimas patvirtino ir Vilniuje Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis padidinta nuo 42 iki 48 proc. Net ir padidinus Vilniui tenkančią GPM dalį, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas pasiekė tik 2008 metų biudžeto lygį.

Savivaldybė įvedusi griežtas taupymo priemones, perfinansavusi dalį skolų ir optimizavusi Viešojo transporto bei kitų įmonių darbą nuo 2012 m. sutaupė daugiau nei 70 mln. litų, tai yra beveik 15 proc. visų savarankiškų savivaldybės pajamų. Primename, kad kasmet Viešojo transporto poreikis, kurį padengia miesto biudžetas, siekia 106 mln. lt. Darželių ir kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų išlaikymui iš miesto biudžeto kasmet skiriama apie 60 mln. litų.

Vilniaus miesto skolos susidarė dėl kelių priežasčių. Svarbiausioji – ydingas Valstybės biudžeto pajamų perskirstymas, kai Savivaldybių sąskaita dengiami valstybės įsipareigojimai. Tai yra miestui deleguota daugybė funkcijų – dalinti pašalpas, suteikti socialinį būstą, nemokamai vežti visuomeniniu transportu tam tikras asmenų grupes, tačiau tam pakankamai neskiriama biudžeto lėšų.

Viena pagrindinių savivaldybių skolų susidarymo priežasčių taip pat yra skolinimasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams įgyvendinti, kurie yra itin svarbūs miestų plėtrai ir infrastruktūros gerinimui. Tačiau šiems projektams įgyvendinti savivaldybėms savarankiškų lėšų nepakanka.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2004 iki 2011 metų prie kelių infrastruktūros gerinimo įgyvendinant įvairius projektus prisidėjo 42 proc. lėšų, kurių didžioji dalis buvo skolintos. Bendra šių projektų vertė siekė 278 mln. eurų: 145,6 mln. eurų (52 proc.) sudarė ES lėšos, 116 mln. eurų (42 proc.) Vilniaus miesto savivaldybės ir 16 mln. eurų (6 proc.) – valstybės lėšos.

Apie Lietuvos savivaldybių finansinę situaciją galima spręsti ir lyginant Lietuvos savivaldybių bei kitų regione esančių savivaldybių vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas, kurios yra gerokai mažesnės. Pavyzdžiui, biudžeto pajamos vienam gyventojui Vilniuje šiuo metu siekia 2,1 tūkst. Lt., Kaune – 2 tūkst., Rygoje – 3,5 tūkst., Taline – 3,9 tūkst., Varšuvoje – 7 tūkst. Lt.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad 2007 metais miesto skola sudarė 274 mln. litų, o 2011 metais, valdymą perėjus dabartinei Tarybai, skolos buvo tris kartus didesnės – net 798,9 mln. litų.

Kad ydingas finansų planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių ženklų skolų didėjimą 2007–2010 m., pažymima ir 2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO – OECD) parengtoje ataskaitoje „Biudžeto planavimas Lietuvoje“: „Per keletą pastarųjų metų didėjantis valstybės pajamų nesurinkimas buvo lokalizuotas iš valstybės į savivaldybių lygmenį, pirmiausia, dėl biudžeto dokumentuose pervertinto gyventojų pajamų mokesčio surinkimo. Toks valstybės pajamų nesurinkimas lėmė esminį savivaldybių įsiskolinimų didėjimą“.

Vilniaus miesto savivaldybės informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.