ADIA neeiliniame narių susirinkime – apie klimato kaitos iššūkius ir būdus jiems spręsti

gruodžio 06 06:26 2019 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Gruodžio 5-ąją Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacija (ADIA) sukvietė narius į neeilinį visuotinį susirinkimą. 

 

Šiuo metu ADIA priklauso UAB „SG dujos“, UAB „SG dujos Auto“, UAB „Metano dujų sistemos“, UAB „Busturas“, UAB VIVA GRID, UAB „Scania Lietuva“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, VGTU, VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras, UAB „Peach group“, UAB „Panevėžio autobusų parkas“, UAB „Transmitto“, UAB „Horeca sprendimai“, Lietuvos keleivių vežimo asociacija, UAB „Marijampolės autobusų parkas“ ir UAB „Kauno autobusai“.

Svarbiausia tema – naujos LR Aplinkos ministerijos priemonės „Kompleksinė atsinaujinančios energijos išteklius ir alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių įsigijimo ir joms reikalingos infrastruktūros plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“ pristatymas. Taip pat ADIA nariai informuoti apie tai, kaip asociacija dalyvauja priemonės rengime, įvairių projektų svarstyme ir sprendimų priėmime.

„Sukvietėme visus tam, kad apibendrintume praėjusius metus, pakalbėtume apie gyvenimo aplinkybes, aktualias visiems. Neseniai sostinėje vyko Klimato kaitos savaitė, kur aptarti svarbiausi šios srities klausimai. Sprendimų klimato kaitos srityje reikia čia ir dabar. Nors pas mus nėra tornadų ir panašių kataklizmų, Lietuva, kaip ir kitos šalys, jaučia klimato kaitos pasekmes“, – sakė ADIA prezidentas Virginijus Korsakas.

Jo teigimu, remiantis ilgamečiais tyrimais, klimato kaitos pokyčiai Lietuvą veikia labiausiai, čia greičiausiai kyla vandens lygis, kaitaliojasi užsitęsę lietaus ir sausros periodai: „Ekonomika nebus efektyvi, kol nebus suvaldyti šie procesai. Jei klimato kaitos pokyčių nepavyks sustabdyti dabar, paskui bus vėlu. Ėmęsi priemonių laiku, išvengtume ypač didelių gamtos kataklizmų“.

Pasak V. Korsako, pastaruoju metu svarstoma daug skirtingų programų, skirtų mažinti taršą, nuo kurios ypač kenčia didieji miestai. Didžiausias teršalų šaltinis tebėra transportas.

„Vienas svarbiausių iššūkių – mažinti vartojimą. Apskaičiuota, jog vienu automobiliu vidutiniškai naudojasi 1,4 keleivio. Didžiąją dalį laiko nuosavi automobiliai stovi nenaudojami, tai sukuria dideles problemas. Todėl projektuose ypač daug dėmesio bei lėšų skiriama viešajam transportui skatinti. Žadama, jog įsigyjant visas transporto priemones, skelbiant viešųjų pirkimų konkursus, bus privaloma ekspertizė, privalomai vertinamas įmonių įsigyjamų transporto priemonių ekologiškumas“, – teigia V. Korsakas.

Jo teigimu, alternatyvų iškastiniam kurui šiuo metu nėra daug, tai – elektra, gamtinės dujos, vandenilis ar elektra, kurią gamins vandenilis: „Valstybė žada subsidijuoti suslėgtų gamtinių dujų infrastruktūros plėtrą, iki šiol valstybė tame nedalyvavo. Numatytos sumos, priemonės, paskirstytos lėšos, kurios leis miestams įgyvendinti programą, sukurti papildomą infrastruktūrą ir atnaujinti viešojo transporto parkus ekologiškais autobusais“.

Pasak V. Korsako, būtina žmonių sąmoningumą ugdyti dar mokykloje, kad vaikai išmoktų, kas yra atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, žiedinė ekonomika. Deja, kol kas to nėra daroma. „Mes turime daug idėjų, projektų. Šiuo metu rengiame bendrą projektą su Vokietijos kompanija, kur numatyta vandenilio gamyba iš antrinių žaliavų – plastiko, panaudotų padangų, buitinių atliekų. Kaip tai svarbu, rodo ir pastarojo meto įvykiai Lietuvoje, tokie kaip gaisras Alytuje“, kalba ADIA prezidentas.

V. Korsakas žada, jog bus ir naujų projektų, paremtų mokslinių tyrimų sprendimais.

UAB „SG dujos“ finansų konsultantas Marius Čižas pristatė Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kur bus numatyti svarbiausi principai skatinant alternatyvaus kuro naudojimą eksploatuojant mažiau taršias transporto priemones. ADIA tiek šio plano, tiek įvairių įstatymų priėmime dalyvauja labai aktyviai.

Visų plane numatytų įgyvendinti priemonių vertė Lietuvoje sudarys 14 mlrd. eurų, 4 mlrd. ketinama skirti transporto sektoriui. „Plano vykdymas yra neišvengiamas, Europa iki 2050-ųjų turi tapti neutraliu klimato kaitai kontinentu“, – pabrėžė M. Čižas.

Daugiau dėmesio žadama skirti kuro naudojimo efektyvumui, numatomos dvi pagrindinės alternatyvos – gamtinės dujos ir elektra.

M. Čižas pristatė priemones, kuriose numatytos subsidijos alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui. Taip pat numatyta parama biometano gamykloms steigti, parama automobiliams, pritaikytiems važiuoti biometano dujomis, įsigyti. Dar viena priemonė – vadinamieji „žalieji“ viešieji pirkimai.

Taip pat planuojamos subsidijos įsigyjantiems LNG naudojančius automobilius. Kol kas parama numatoma tik įsigyjantiems sunkvežimius.

M. Čižas pristatė plane numatomą būsimą lėšų paskirstymą, šaltinius, iš kurių ketinama finansuoti numatytas priemones. Ketinama sukurti Darnaus judumo fondą, iš kurio būtų finansuojamas ir netaršių viešojo transporto priemonių įsigijimas. Žadama skatinti bendradarbiavimą tarp infrastruktūros diegėjų ir transporto viešųjų paslaugų tiekėjų.

UAB „SG dujos“ konsultantas Viktoras Valentukevičius kalbėjo apie „SG dujos“ jau atliekamus tyrimus vandenilio srityje. „Jau esame išbandę labai realų produktą – su galimomis modifikacijomis ir panašiai. Atlikti tyrimai rodo, kad galime be papildomų didelių investicijų sukurti kuro mišinius, nesukeliančius jokių problemų nei vidaus degimo varikliui, nei pačiai transporto priemonei, naudojančiai naują kurą“, – sakė V. Valentukevičius.

Jo teigimu, svarbu šį potencialą realiai išnaudoti jau dabar, tai svariai prisidėtų prie švaresnės aplinkos.

Susirinkusieji aptarė Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, jame numatytas nuostatas, taip pat diskutavo visiems aktualiais klausimais.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

 

  • 20191205_112428
  • 20191205_110655
  • 20191205_123149
  • 20191205_121823
  • adia1