Aktualiausias problemas aptarė asociacijos „Linava“ keleivinio transporto įmonių vadovai

lapkričio 26 06:59 2019 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Lapkričio 25-ąją į asociacijos „Linava“ mokymo centro salę rinkosi keleivinio transporto įmonių vadovai bei bendrovių darbuotojai, atsakingi už apskaitos tvarkymą. Svarstyti autobusų stočių finansinės apskaitos atskyrimo, autobusų stotyse teikiamų paslaugų vežėjams tarifų, taip pat – vidaus sandorių klausimai.

 

Asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis pristatė šių metų spalio 14 d. registruotus Kelių transporto kodekso pakeitimus. Vienas iš esminių pakeitimų – autobusų stotys turi tapti atskiru padaliniu, jų finansinė apskaita vykdoma atskirai nuo keleivių vežimo. Atsirado įvairių nuomonių, neaiškių klausimų, todėl pakomentuoti situacijos pakviestas UAB „Deloitte Lietuva“ audito ir užtikrinimo paslaugų departamento vadovas Mindaugas Jukna bei vyr. vadybininkė Jurgita Kerpė.

M. Jukna pabrėžė, jog kol kas nėra taisyklių, kaip atskirti autobusų stočių ir įmonių finansinę apskaitą. „Kaip pasirengti ar susitvarkyti apskaitą, palikta įmonėms, kurios pačios turi parengti vidaus tvarką. Kaip pavyzdžiu siūlyčiau pasinaudoti reguliuojamo energetikos ūkio, turintis nemažai atskirų subjektų ir atskirai tvarkomų veiklų, dokumentacija. Kai kuriuos dokumentus galima imti kaip pavyzdį ir jais vadovautis, rengiant savas tvarkas. Vežėjai turėtų sutarti, kaip spręsti šį klausimą – arba kiekviena įmonė sprendimą priima individualiai, arba klausimą spręsti centralizuotai, asociacijos lygmenyje, parengti bendras nuostatas“, – teigia „Deloitte Lietuva“ atstovas.

Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Pakėnas kalbėjo apie tai, kodėl priimtas sprendimas atskirai skaičiuoti autobusų stočių bei keleivinio transporto įmonės finansinius srautus. „Klausimas buvo keliamas seniai. Vežėjai sakydavo, kad vienų įmonių situacija skelbiant viešųjų pirkimų konkursus būtų geresnė, nes jos neprivalo išlaikyti autobusų stočių. Todėl nuspręsta situaciją „praskaidrinti“, pamatyti, kiek lėšų gaunama iš keleivių vežimo, kiek iš autobusų stočių. Turėtų būti aišku, kiek finansų generuoja autobusų stotyse teikiamos paslaugos, kiek – keleivinio transporto įmonė“, – sako M. Pakėnas.

Pasak J. Stolovickio, toli gražu ne visos autobusų stotys išsilaiko iš gaunamų pajamų. „Tai nereiškia, kad jos blogai dirba, tokia jų geografinė padėtis. Kyla klausimas – ar vežėjas, pritrūkus pajamų stočiai išlaikyti, galės jų skirti iš kitų veiklų?“, – klausia „Linavos“ atstovas.

Pasak M. Pakėno, taip daryti bus galima, svarbu, kad būtų aiškios pervedamos pinigų sumos. „Siekiama pamatyti, kurios autobusų stotys dirba pelningai, jei joms sekasi finansiškai, ar nėra tam tikrų vengimų, kurie trukdo vežėjams konkuruoti“, – sako Susisiekimo ministerijos atstovas.

Pasak įmonių finansininkų, jie kasmet teikia ataskaitas, kur matyti autobusų stočių pajamos ir sąnaudos. Mažųjų autobusų parkų stotys nuostolingos kasmet, todėl finansinis atskyrimas tiesiog pridėtų darbuotojams tik dar daugiau darbo.

Ukmergės autobusų parko direktorius Alfonsas Prabišas siūlo inicijuoti Kelių transporto kodekso nuostatų atidėjimą, kad vežėjai spėtų parengti metodikas, kurias galėtų įgyvendinti.

Bendrovės „Busturas“ atstovų teigimu, jie jau keletą metų turi panašias metodikas, įmonės ir stoties finansinius srautus skaičiuoja atskirai. Jie siūlo metodika pasidalinti ir su kitomis keleivinio transporto įmonėmis.

Keleivių vežėjai taip pat svarstė autobusų stotyse teikiamų paslaugų vežėjams tarifų klausimą. „Iniciatyva imti mokestį už įvažiavimą į stotis vežėjų iniciatyva atsirado maždaug prieš 15 metų. Jau tuomet mačiau, kad gali būti problemų, įkainiai gali per daug išaugti. Pavyzdžiui, Latvijoje jau šiuo metu jie yra penkis kartus didesni nei Lietuvoje, todėl dalis vežėjų į stotis net neužvažiuoja, nors ten tolimojo susisiekimo maršrutai dotuojami. Galime tik rekomenduoti, kaip vežėjams elgtis, bet sprendimus priims jie patys. Siūlyčiau prieš priimant sprendimus palaukti, kol Susisiekimo ministerija rengia naują autobusų stočių nuostatų projektą“, – sako J. Stolovickis.

Susirinkę vežėjai taip pat kalbėjo apie vidaus sandorius, advokatas Dainius Kenstavičius komentavo LPK, LVK ir asociacijos „Investuotojų forumas“ raštą Ministrui pirmininkui, Ekonomikos ir inovacijų ministrui, kur pasisakoma prieš vidaus sandorių įteisinimą. Asociacija „Linava“ pateikė kategorišką nesutikimą su šiuo raštu, pareiškė griežtą poziciją šiuo klausimu.

Pasak jo, šiuo metu galiojantys ES teisės aktai suteikia galimybę parinkti operatorių ir skelbiant viešuosius pirkimus, ir tiesiogiai, per vidaus sandorius. Lietuvoje nuostatos griežtesnės, priimtas sprendimas riboti vidaus sandorius, skelbti viešųjų pirkimų konkursus, vis dėlto ES Teisingumo Teismas pasisakė, jog Lietuvos teisės aktai neprieštarauja ES normoms, atitinka reikalavimus, todėl nuo Seimo sprendimų priklausys, ar vidaus sandoriai liks.

Keleivių vežėjai taip pat kalbėjo apie konkursus tolimojo susisiekimo maršrutams. Pasak M. Pakėno, Susisiekimo ministerija laikosi nuostatos, jog dabartiniai leidimai maršrutams turėtų galioti iki 2023-iųjų, kaip yra numatyta, nors Konkurencijos taryba tebevykdo tyrimą dėl sutarčių teisėtumo ir savo sprendimo dar nepareiškė. „Jei dabartinės sutartys būtų nutrauktos, kiltų didelis chaosas tiek valstybėje, tiek tarp vežėjų. Todėl būtinas pereinamasis laikotarpis. Laikomės griežtos pozicijos ir nežadame nusileisti, dabartinės sutartys turi galioti iki tada, kiek numatytos galioti“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovas.

Susirinkusieji aptarė ir kitus šiuo metu keleivių vežėjams aktualius klausimus.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

 

  • linava2
  • linava
  • linava1
  • linava3