Šalies keleivinio transporto priemonių parkas – seniausias Europoje

Modernūs, patogūs autobusai bei troleibusai, gerai sutvarkytas jų eismas – didžiausias stimulas keleiviams dažniau naudotis viešuoju transportu. Tai seniai suprato daugelio Europos Sąjungos šalių miestų vadovai, skirdami vežėjams įvairias subsidijas transporto priemonių parkams atnaujinti. Deja, Lietuvoje tokios politikos niekada nebūta, todėl mūsų šialiesgyventojai priverstivažinėti seniausiais Europoje autobusais bei troleibusais.

Didžioji dalis – seni

Remiantis asociacijos „Linava“ surinktais šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, autobusai ir troleibusai iki dešimties metų sudaro vos 17,9 proc. visų šalyje turimų keleivinio transporto priemonių (statistinius duomenis pateikė 46 asociacijai „Linava“ priklausančios keleivinio transporto įmonės). „Šis rodiklis ne toks jau žemas dėl to, jog prieš keletą metų Vilniaus ir Kauno vežėjai įsigijo po keliasdešimt naujų transporto priemonių. Rajonuose situacija kur kas liūdnesnė“, – sako asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenij Stolovickij. Šalies keliais važinėja vos 275 transporto priemonės, kurioms dar nesukako penkeri metai. Įmonės turi 240 nuo penkių iki dešimties metų senumo autobusų bei troleibusų. Didžiają keleivinio transporto priemonių dalį sudaro dešimties ir daugiau metų transporto priemonės – tokių yra net 2359.

Slegia skolos

Skolose paskendę šalies keleivių vežėjai neturi galimybių atnaujinti transporto priemonių parką. „Užklupus sunkmečiui, daugelis savivaldybių neturi lėšų atsiskaityti su vežėjais nei už lengvatinių keleivių vežimą, nei už viešųjų paslaugų teikimą. Situacija ypač suprastėjo šiais metais“, – teigia J. Stolovickij.

Tiek kompensacijas už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą, tiek dotacijas už nuostolius, patiriamus vežant keleivius savivaldybės nustatytais viešojo transporto mašrutais, keleivių vežėjai turėtų gauti remiantis šalyje galiojančiais įstatymais. Tačiau net ir iki krizės ne visos savivaldybės įstengė atsiskaityti su keleivinio transporto įmonėms. Per sunkmetį padėtis dar labiau paaštrėjo.

Ypač sudėtinga situacija susidarė dėl negaunamų dotacijų už viešųjų paslaugų teikimą miesto maršrutuose. „2008-aisiaiskeleivių vežėjų padėtisjau buvo pradėjusi gerėti – per pirmąjį metų pusmetį gauta 47,8 mln. litų. Pernai ši suma sudarė 21,4 mln. Lt. Šiųmetę situaciją jau galima vertinti kaip tragišką – už nuostolingų miesto maršrutų aptarnavimą šalies vežėjai tegavo 3,9 mln. Lt. Priemiesčio maršrutuosepadėtis šiek tiek geresnė – kompensuota tiek pat, kaip ir 2008-aisiais – 8 mln. Lt“, – sako J. Stolovickij.

Su kompensacijomis už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą situacijataip patgeresnė. Miesto maršrutuose 2008 m. pirmąjį pusmetį kompensuota 53,1 mln. Lt, o šiemet per tą patį laikotarpį – 42,8 mln. Lt. Priemiesčio maršrutuose skaičius šiemet netgi didesnis – 2008-ųjų pirmąjį pusmetį kompensuota 3,6 mln. Lt, šiemet – 3,9 mln. Lt.

Keleivinio transporto įmones slegia didžiulės skolos, išlikusios nuo 2000-ųjų, kuomet keleivinio transporto verslas plėtojosi stichiškai ir nevaldomai, o už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą įmonėms visai nebuvo kompensuojama. Mažėjusios iki 2008-ųjų metų, vien per pirmąjį šių metų pusmetį keleivių vežėjų skolos išaugo iki 77 mln. Lt. „Pagrindinės priežastys: panaikintas lengvatinis PVM tarifas bei padidintas gyventojų pajamų mokestis. Keleivinio transporto įmonių įsiskolinimai įvairioms institucijoms nuolat didėja“, – komentuoja J. Stolovickij.

Nors vežėjai gerokai apkarpė autobusų ridą, atlyginimus darbuotojams, išvengti įsiskolinimų nepavyksta. „Už vieną turimą autobusą vežėjai per metus sumoka apie 30 tūkst. litų mokesčių. Tai – milžiniška suma, kurios sunkiai besiverčiančios keleivinio transporto įmonės jau nebeišgali pakelti“, – sako J. Stolovickij.

Nevienodos konkurencijos sąlygos

Padėtį sunkina ir tai, jog mokesčiai – tik legaliai ir teisėtai dirbančių vežėjų problema; privačiai dirbančių miesto vežėjų, vežančių keleivius didžiaisiais autobusais ar mikroautobusais, veiklos tikrinti pernelyg nesivarginama.

„Niekas nekontroliuoja, kaip dirba maršrutiniai taksi, niekas nerenka ir nekaupia statistinių duomenų apie jų pajamas ar išlaidas, jų darbu pernelyg nesidomi miestų savivaldybės, išduodančios šiems vežėjams leidimus dirbti. Nors vietinis susiekimas yra savivaldybių kompetencija, mano nuomone, šioje situacijoje neturėtų nuošaly likti ir Susisiekimo ministerija. Maršrutinių taksi savininkai privalėtų pateikti bent minimalius duomenis apie ridą, pajamas bei išlaidas. Derėtų pasidomėti ir vairuotojų atlyginimais, jų darbo valandomis“, – piktinasi J. Stolovickij. Pasak jo, keista, jog net ir patirdami nuostolius, vežėjai mikroautobusais veržiasi dirbti, siekia ne didinti, o mažinti važiavimo tarifus. Tačiau jie niekada nevažiuoja ten, kur nėra daug keleivių. Dėl neskaidrios šių vežėjų veiklos kenčia teisėti vežėjai, kurie priversti dirbti nevienodos konkurencijos sąlygomis.

Tolimojo susisiekimo maršrutais vežančius teisėtus vežėjus smaugia nesąžininga konkurencija su metai iš metų neišgyvendinamais nelegalais, vežėjais geležinkeliu. „Traukiniai veža keleivius pigiau, vežėjai geležinkeliu dengia susidarančius nuostolius iš krovinių gabenimo verslo gaunamu pelnu. Tokią praktiką draudžia Europos Sąjungos teisės aktai, tačiau jų atvirai nepaisoma“, – sako J. Stolovickij.

Didieji parkai atsinaujins

Šiemet penkių didžiųjų šalies miestų keleivių vežėjai sulaukė ir džiugesnės žinios – juos pagaliau pasieks iš Europos Sąjungos ekologinių fondų skirti milijonai keleivinio transporto priemonių parkams atnaujinti. Kol kas dar nežinoma, kaip bus paskirstyti 86 mln. Lt, tačiau Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio vežėjai tikisi įsigyti po keletą ar kelias dešimtis ekologiškų elektrinių, hibridinių ar suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka