Alternatyva sostinei – vienabėgis tramvajus

Mažėjantys viešojo transporto srautai, gausybė nenaujų lengvųjų automobilių gatvėse, teršiančių orą bei formuojančių spūstis – tokia nūdienos sostinės Vilniaus realybė. Specialistai teigia: Vilniui reikia greitos, talpios, modernios bei greitos transporto sistemos. Vieną iš alternatyvų siūlo prancūzų kompanija „Translohr“, vienintelė pasaulyje gaminanti vienabėgį tramvajų guminiais ratais. Balandžio 3-iąją „Translohr“ atstovai pakvietė sostinės vadovus, viešojo transporto specialistus bei žiniasklaidos atstovus į tramvajaus sistemos pristatymą Prancūzijos ambasadoje.

Prancūzai renkasi tramvajų

Pasak Prancūzijos ambasadorės Lietuvoje Maryse Berniau, praėjusio amžiaus viduryje atsisakę tramvajaus, amžiaus pabaigoje prancūzai ėmė prie jo grįžti. „Dabar sunkiau būtų atsakyti į klausimą, kuris Prancūzijos miestas šios transporto rūšies neturi. Tramvajus mūsų šalyje tampa madingas. Štai ir 2012-aisiais Prancūzijos miestuose atsiras per šimtą naujų tramvajaus linijų“, – sako Maryse Berniau.

Kad tramvajus keičia ne tik miesto veidą bet ir miestiečių įpročius, teigė Strasbūro viešojo transporto departamento vadovas Alain‘as Giesi. Pasak jo, 1994-aisiais mieste įdiegus pirmąją modernaus tramvajaus liniją, viešojo transporto keleivių ženkliai padaugėjo.

Šiuo metu mieste jau veikia šešios tramvajaus linijos, paskutinioji iš jų įdiegta 2010-aisiais. „Įdiegus kiekvieną naują tramvjaus liniją, keleivių padaugėdavo apie 20 proc. Taigi galima teigti, kad miestiečiams tramvajus išties patinka“, – teigia A. Giesi.

Vidutinis tramvajaus greitis mieste – 19 km/val. Per metus ši transporto rūšis Strasbūro gatvėmis nuvažiuoja 17 mln. kilometrų. „Kiek bebūtų sankryžose automobilių, tramvajui visada suteikiama žalia šviesa. Be to, mieste įdiegta vadinamoji „Park and Ride“ sistema: susimokėjus už automobilio statymą, visi jo keleiviai tramvajumi gali važiuoti nemokamai“, – pasakoja A. Giesi.

Ketindami tiesti dar vieną tramvajaus liniją, strasbūriečiai pasirinko vienabėgį tramvajų. Pasak A. Gesi, šios transporto rūšies diegimas yra pigesnis, priežiūra paprastesnė, jis manevringesnis, tačiau galintis vežti neką mažiau keleivių nei tradicinis tramvajus. Planuojama, jog 15 kilometrų ilgio linija miestui kainuos 150 milijonų eurų.

Sostinėje svarstytos alternatyvos

Pasak Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Pakalnio, parenkant naują transporto rūšį mūsų sostinei, būtina atsižvelgti į miesto ypatybes.

„Gyventojų tankis sostinėje itin mažas, daugelis žmonių išsikėlė gyventi į priemiesčius, kur infrastruktūros visai nėra. Miesto „išskydimas“ į pakraščius didina transporto diegimo išlaidas“, – sako M. Pakalnis. Jo teigimu, Vilnius – vienas iš rečiausiai apgyvendintų Europos miestų, savo išsidėstymu arrtėjantis prie vadinamojo amerikietiškojo modelio. „Įvertinus visas aplinkybes, būtina rinktis sprendimą, kuris užtikrintų investicijų atsiperkamumą. Sostinei labiausiai tiktų vadinamasis transporto koridoriaus modelis, kuris sujungtų svarbius taškus ir palei kurį formuotųsi kita infrastruktūra“, – sako M. Pakalnis. Jo teigimu, į miesto transporto sistemą turėtų įsilieti ir geležinkelis, kuris jungia priemiesčius su Vilniumi.

„Norint pagerinti eismo situaciją sostinėje, būtina teikti prioritetą viešajam transportui, mažinti automobilių statymo vietų kiekį, jį branginti. Miestas prieš keletą metų buvo beveik pasirengęs diegti greitąjį tramvajų, tačiau, pasikeitus valdžiai, projekto atsisakyta. Politikai turėtų suprasti, kad projektų nedera baigti pasibaigus kadencijai – būtinas jų tęstinumas bei perimamumas“, – sakė M. Pakalnis. Pasak jo, miestas turi priimti tokį sprendimą, kad, investavus mažiausiai, būtų gautas geriausais rezultatas.

Savivaldybės viešojo transporto grupės vadovė, VGTU profesorė Marija Burinskienė pristatė tramvajaus diegimo galimybes Vilniuje. Pasak jos, rengiant studiją „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialiojo plano sprendiniai“, svarstytos trys galimos alternatyvos: modernusis dvibėgis tramvajus, ratinis vienabėgis tramvajus, autobusas su virtualiu valdymu bei greitasis autobusas.

Pasak M. Burinskienės, naujoji transporto rūšis turėtų būti kokybiška, greita, moderni, talpi bei patraukli keleiviams. Profesorė aptarė visas studijoje svarstytas transporto rūšis, jų privalumus bei trūkumus, atsipirkimo galimybes. „Svarbiausia – surasti optimalų variantą, kad transporto priemonės patogumas atitiktų kainą“, – teigė M. Burinskienė.

Vienabėgio tramvajaus privalumai

Prancūzų kompanijos „Translohr“ pasiūlymas diegti mieste vienu bėgiu važiuojantį tramvajų guminiais ratais galėtų būti patrauklus dėl keleto priežasčių. Pasak „Translohr“ Komercijos vadovo Europos regionui Jean-Franois Argence, šiai transporto rūšiai nebūtina sudėtinga infrastruktūra – nereikia kasti gilių duobių gatvėse, tokiu būdu ilgam nesutrikdomas eismas. Vienbėgio tramvajaus diegimas bei infrastruktūros įrengimas kainuoja gerokai pigiau nei tradicinio. Be to, jį įdiegti užtrunka gerokai trumpiau nei dvibėgį.

Jean-Franois Argence teigimu, vienabėgis tramvajus, „apautas“ guminiais ratais, važiuoja kur kas tyliau, ypač posūkiuose, kadangi nėra tiesioginio geležinių ratų kontakto su bėgiais. Be to, tramvajaus apsisukimo spindulys gerokai mažesnis, jis geriau įveikia įkalnes. „Kurdami vienabėgį tramvajų, specialistai pirmiausia galvojo apie jo manevringumą, todėl jis šiek tiek mažiau talpus“, – sakė Jean-Franois Argence. Tačiau transporto priemonės gali būti įvairaus ilgio – nuo 25 iki 46 metrų. Atitinkamai jos gali vežti nuo 178 iki 358 keleivių. Sąstate montuojamos dvi kabinos, todėl tramvajui galinėje stotelėje nereikia apsisukti – darbo vietą pakeičia vairuotojas. Be to, šiose transporto priemonėse galima sumontuoti specialias generatorių baterijas, kurios leistų tramvajui tam tikrą atstumą važiuoti be elektros laidų.

Diegiant vienabėgį tramvajų, nereikia atllikti sudėtingų inžinerinių darbų – tereikia kelyje prakasti vieną nuo 25 iki 30 cm gylio juostą. Klasikiniam tramvajui reikalinga kur kas platesnė – nuo 70 cm iki metro – gylio duobė dviem bėgiams pakloti. Be to, kelio erdvės šiam tramvajui reikia 20 proc. mažiau nei tradiciniam. „Translohr“ tramvajų priežiūrai reikalingas mažesnis depas, kadangi jų apsisukimo spindulys – mažesnis. Dar vienas tramvajaus guminiais ratais privalumas – tiesiant bėgius nereikia perkelti miesto komunikacijų, kadangi kasama duobė nėra gili.

Pristatymo dalyvius domino, ar ši transporto rūšis tinka eksploatuoti šalyje, kur būna ledo bei sniego. Pasak prancūzų, jei sniego storis sudaro ne daugiau kaip 30 centimetrų, ant tramvajaus nukreipimo mechanizmo sumontuota ratukų sistema nuvalo bėgį pati. Jei prisninga daugiau, bėgiui nuvalyti reikalinga tokia pati technika, kaip ir įprastoms gatvėms bei keliams. Tokiu pat principu tramvajaus ratukų sistema išvalo bėgį ir nuo čia pakliuvusių svetimkūnių.

„Translohr“ nukreipimo mechanizmas, pritaisytas prie kiekvienos iš ašių, garantuoja, kad transporto priemonė važiuos numatyta trajektorija. Vertikalus bei horizontalus krūvis tenka guminiams ratams. Su bėgiais besiliečiantys ratukai padengti kompozitine medžiaga, todėl nėra tiesioginio kontakto su geležimi – taip transporto priemonė važiuodama kelia mažesnį triukšmą, mažiau dėvisi bėgiai.

Patirtis

Pirmasis išbandyti naujovę ryžosi Prancūzijos miestas Klermont Feranas, kur vienabėgis tramvajus guminiais ratais važinėja nuo 2006-ųjų lapkričio. Italijos mieste Padujoje „Translohr“ veža keleivius nuo 2007 m. kovo, o Kinijoje, Čiandžine, – nuo tų pačių metų gegužės.

Kompanijos specialistai ypač didžiuojasi užsakymu pateikti vienabėgį tramvajų Paryžiui. Čia nusidrieks 46 kilometrų ilgio originalios transporto priemonės trasa. Pasak Jean-Franois Argence, pirmasis sąstatas į Prancūzijos sostinę iškeliavo kovo pabaigoje.

2007-ųjų gruodį „Translohr“ nutarta įrengti Šanchajuje. Vienabėgis tramvajus važinėja Venecijoje, nedideliame Italijos Latinos mieste ir kt.

Prancūzai pasiryžę naujojo tramvajaus privalumus pademonstruoti ir vilniečiams. „Kviečiame apsilankyti bet kuriame mieste, kur jau įdiegtas vienabėgis tramvajus. Mes nesiūlome nepatikrintos naujovės – pristatome transporto rūšį, kuri jau sėkmingai veikia ne viename Europos bei Azijos mieste”, – sako Jean-Franois Argence.

Lina Jakubauskienė

Autorės ir gamintojų nuotraukos