AMILCAR – vienetinis automobilis iš Prancūzijos

gegužės 30 05:36 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Muziejus

Šį automobilį įsigijo garsus Latvijoje sportininkas Eugenijus Kanskis praėjusio amžiaus dvidešimtajame dešimtmetyje. Prisiekęs lenktynininkas nutarė pagilinti transporto srities žinias, įgyti patirties prižiūrint lenktyninius automobilius.

 

 

 

Lengviausia to pasiekti buvo įsidarbinus automobilius gaminančioje įmonėje. E. Kanskis išvyko į Prancūziją ir įsidarbino AMILCAR. Po kurio laiko jis tapo firmos vairuotoju bandytoju, dalyvavo įvairiuose sportiniuose renginiuose bei lenktynėse, kur pasiekė neblogų rezultatų.

Atėjus metui grįžti į Latviją, E. Kanskis paprašė gamyklos vadovų leidimo įsigyti lenktyninį automobilį. Jie sutiko, ir pardavė latviui automobilį su didele nuolaida.

Grįžęs namo, E. Kanskis dalyvavo daugelyje Europos lenktynių ir laimėjo ne vieną taurę.

Ilgą laiką buvo paslaptis, kas nutiko automobiliui po to, kai Latviją okupavo Sovietų sąjunga. E. Kanskis po karo susidomėjo jachtomis, tapo garsiu sportininku. Penktajame dešimtmetyje jis automobilį pardavė ir pagamino įžymią jachtą „Drakonas“, su kuria pasiekė ne vieną rekordą.

Susikūrus Latvijos senovinių automobilių klubui AAK automobilių buvo ieškoma visur. Kartą klubo atstovai išgirdo apie keistą automobilį, esantį 70 km nuo Rygos. Klubo narys Abramsas Leibovičius surado AMILCAR, tiesa, tai, kad tai buvo tas pats E. Kanskio automobilis paaiškėjo vėliau. Automobilio būklė buvo prasta – kėbulas sugadintas neatpažįstamai, tik priekinė dalis buvo išsilaikiusi šiek tiek geriau. A. Leibovičius įsigijo šį automobilį ir pradėjo restauruoti….

Restauratorius susirado E. Kanskį ir paprašė patikslinti automobilio kėbulo galinės dalies linijas – jis norėjo atkurti automobilį kaip galima panašesnį į originalą. E. Kanskis tik patraukė pečiais ir pasakė, kad tokio originalo niekad nebuvo. Tuomet AMILCAR kėbulas buvo pagamintas pagal E. Kanskio eskizą, vėliau perdaromas ir keičiamas vos ne prieš kiekvienas varžybas, priklausomai nuo kelio sąlygų ir kitų veiksnių. Taip pat ne kartą buvo perrenkamas ir perdaromas variklis, tad AMILCAR pasiekė 135 km/h greitį, nors gamyklinis buvo nustatytas tik 115 km/h.

Visdėl to A. Leibovičiui pavyko įkalbėti E. Kanskį, kad šis jam nupieštų eskizą, koks automobilis buvo iš pradžių. Buvo pagamintas modelis 1:10, vėliau iš gipso ir medžio pagaminta daug formų ir pagal tai AMILCAR atkurtas. „AMILCAR-Kanski“ tapo tikra klubo AAK puošmena, automobilis dalyvaudavo visuose sąskrydžiuose.

Kai buvo atidarytas Rygos muziejus, automobilis užėmė vietą ekspozicijos salėje. Ir dabar AMILCAR yra važiuojantis, nors nuo 1989-ųjų variklis nė karto nebuvo užvestas.

Kęstutis Pletkus

Autoriaus parinktos nuotraukos

  • amilcar
  • amilcar3
  • amilcar6
  • amilcar8
  • amilcar7
  • amilcar1
  • amilcar4
  • amilcar2
  • amilcar5
  • amilcar9