Gegužės 20-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacija su Valstybės kontrolės atstovais aptarė susiklosčiusią situaciją versle dėl valstybės institucijų įvykdytos tolimojo susisiekimo autobusais reformos.
Pasak Valstybės kontrolės specialistų, jų tikslas – atlikti reformos auditą, nustatyti, kaip įvykę pokyčiai koreliuoja su paslaugos prieinamumu bei kokybe visuomenei. Anot jų, verslo sritis– labai specifinė, todėl Valstybės kontrolės specialistai apie ją bei reformą siekia sužinoti kuo daugiau.
Keleivių vežėjai trumpai pristatė reformos eigą – jos pradžią, pagrindinius etapus, pasiektus bei nepasiektus tikslus. Pasak jų, esminė problema – tuos pačius įstatymus keleivių vežėjai ir reformą vykdančios institucijos traktuoja skirtingai.
Seimas, priėmęs Kelių transporto kodekso (KTK) pataisas, užtikrino, kad išliktų iki tol buvęs platus tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas bei numatė įsipareigojimą rinkoje jau dirbantiems vežėjams tęsti paslaugų teikimą visais maršrutais. Rinka po reformos buvo liberalizuota, bet leido išlaikyti socialinės paslaugos teikimą, ypač – regionų gyventojams. Sistema iki reformos galiojo daugiau kaip 30 metų, rinkoje dirbantys vežėjai siekė išlaikyti visus maršrutus, net tuos, kurie neneša pelno. Būtent dėl to KTK pataisose įtvirtinta 50 proc. maršruto nesidubliavimo taisyklė – tai ji suteikė galimybę pelningų maršrutų, kurių nėra daug, sąskaita išlaikyti visus kitus maršrutus. Šiuo metu šią taisyklę siekiama naikinti, tai turėtų pražūtingų pasekmių tiek vežėjams, tiek keleiviams.
Pasak keleivinio transporto įmonių vadovų, nelikus 50 proc. nesidubliavimo taisyklės, į pelningą maršruto dalį pretenduos daugiau vežėjų, kurie konkuruos tik vienoje maršruto dalyje, kur keleivių yra daug. Socialinę funkciją atliekanti maršruto dalis bus pasmerkta nunykti, nors reformos tikslas turėtų būti išlaikyti tolimąjį susisiekimą regionuose.
Keleivių vežėjams neaiškumų kilo ir dėl terminuotųjų sutarčių, kurias jie buvo priversti pasirašyti su Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) prieš praėjusių metų liepos 1-ąją, nors, remiantis KTK pataisomis, sutartys turėjo būti neterminuotos. Po keleivių vežėjų pateikto ieškinio teismui, keleivinio transporto įmonėms leista sudaryti neterminuotas sutartis, tačiau jas pasirašant atsirado naujas objektas – „reisas“ vietoje „maršruto“. Šiuo metu bylos tebėra nagrinėjamos, sprendimai dar nepriimti.
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis priminė, jog šiuo metu dirbtinai sudaryti tarsi du maršrutų blokai: „Mums sakoma, kad dabartiniai maršrutai, kuriais keleivių vežėjai įsipareigojo vežti nuo praėjusių metų liepos 1 d. 18-ka mėnesių, nereguliuojami KTK, kitaip nei naujai LTSA numatyti 189 maršrutai, kuriuose kol kas neatsirado nė vieno naujo vežėjo. Keleivių vežėjai, nepasirašę naujų sutarčių su LTSA, negali atlikti net menkų korekcijų tvarkaraščiuose, net jei to pageidauja keleiviai. Įmonių vadovams kyla logiškas klausimas – kodėl taip elgiamasi?“.
Dar viena problema – remiantis nauja KTK redakcija, LKVA nuomone, keleivių vežėjai negalėjo iki praėjusių metų liepos 1 d. atsisakyti nė vieno maršruto, kuriuo vežė keleivius iki įstatymo pakeitimo (2023-03-23,) nors jiems LTSA tai padaryti leido. Iš viso neliko 22 maršrutų bei penkių vežėjų. Iki šiol šiais maršrutais neveža joks vežėjas, nors galimybės ateiti naujiems sudarytos.
Pasitarime dalyvavę keleivių vežėjai priminė, kad šiuo metu tolimasis susisiekimas nėra valstybės išlaikomas, jį reguliuoja rinka, valstybė tik skiria kompensacijas už įvairiomis lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą.
„Po reformos vežėjams atsirado papildomi reikalavimai – ne senesni nei 14 metų autobusai, jų pritaikymas žmonėms su individualiais poreikiais. Mes tai supratome kaip kokybinės kartelės pakėlimą keleiviams – transporto priemonių naujumas, važiavimo dažnis yra pagrindiniai kriterijai jų patogumui. Seimo numatytas pereinamasis 18 mėnesių laikotarpis turėjo išlaikyti stabilią situaciją keleiviams, taip pat – vežėjams, kad jie galėtų toliau tęsti veiklą pagal KTK reikalavimus. Dalies maršrutų atsisakymą sąlygojo ne tiek pelnas, kiek nežinomybė dėl ateities. Jei bus priimta pataisa dėl 50 proc. maršruto nesidubliavimo, turėsime visiškai „paleistą“ rinką – o tai neatitinka Seimo priimtos reformos tikslų“, – kalbėjo vežėjai
Pasak LKVA atstovų, toks LR Seimo priimtų teisės aktų interpretavimas nėra palankus nei vežėjams, nei keleiviams.
Keleivių vežėjai priminė Valstybės kontrolės atstovams, jog į paslaugų kokybę, jų lygį reikėtų žiūrėti atskiriant didžiųjų miestų bei regionų politiką. Anot jų, derėtų apsispręsti, kas yra prioritetas – tokie maršrutai kaip Vilnius-Kaunas, kur ir dabar nėra problemų, autobusai išvyksta kas keliolika minučių, ar regioniniai, kurių nelikus teks skirti finansavimą iš valstybės biudžeto – kaip socialinės paslaugos užtikrinimui gyventojams.
Pasak G. Nakučio, didžiausia problema, jog iki šiol valstybė neturi susisiekimo strategijos, kuri apjungtų visas susisiekimo rūšis (tarpmiestinis, priemiestinis, regioninis, geležinkelių), todėl niekas negali pasakyti, kokia ateitis laukia tolimojo susisiekimo Lietuvoje.
Keleivių vežėjai atsakė į Valstybės kontrolės atstovams kilusius klausimus, išsamiai išdėstė situaciją ten, kur jiems kilo neaiškumų.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
