Ar privatūs vežėjai grįš į sostinės gatves?

Trečiadienį vyksiančiame Vilniaus miesto tarybos posėdyje dar kartą bus sprendžiamas klausimas: būti ar nebūti privatiems vežėjams sostinėje? Jau du kartus miesto tarybos nariai sprendimui įtraukti juos į bendrą viešojo transporto sistemą nepritarė.

Numatyta įtraukti į bendrą sistemą

Optimizuojant Vilniaus viešojo transporto sistemą, buvo numatyta vieta ir privatiems vežėjams. Tiesa, jiems būtų tekę jungtis prie bendros bilieto sistemos, už važiavimą tiek mikroautobusais, tiek didžiaisiais autobusais keleiviams būtų numatyta galimybė atsiskaityti Vilniečio kortele.

Vilniaus miesto tarybos nariams sprendimui įtraukti privačius vežėjus į bendrą sostinės viešojo transporto sistemą nepritarus, nuo liepos pradžios iš miesto gatvių dingo mikroautobusai bei privatūs didieji autobusai.

„Optimizuodami Vilniaus miesto viešojo transporto sistemą, neturėjome tikslo iš jos išmesti privačių vežėjų. Jie – neatsiejama sostinės viešojo transporto dalis. Siekėme įvesti visiems vežėjams vienodą tvarką, bendrą atsiskaitymo už bilietus sistemą“, – aiškina Vilniaus viešojo transporto optimizavimo vadovas Kastytis Lubys.

Savivaldybėms – nuostolinga

Pasaulio miestuose įprasta, kad mikroautobusai veža privežančiaisiais maršrutais, jie nedubliuoja maršrutų, kuriuose jau važinėja didieji autobusai, troleibusai ar tramvajai. Jie veža keleivius ten, kur pernelyg brangu ar nepatogu siųsti didesnes transporto priemones.

Priežastis paprasta: miestų viešąjį transportą reguliuoja savivaldybės, jos moka vežėjams dotacijas bei kompensacijas. Jei autobusai, dirbantys komerciniu principu, dubliuoja viešąjį transportą, savivaldybėms saviems vežėjams dotacijų mokėti tenka daugiau.

Jei miestų maršrutuose, kur keleivius veža savivaldybės vežėjas, važinėja ir komercinės transporto priemonės, jos surenka mokius keleivius, palikdamos besinaudojančius lengvatomis. Tokiu būdu didėja savivaldybės biudžeto išlaidos viešajam transportui. Kuo daugiau komercinių transporto priemonių važinėja miestų gatvėmis, tuo daugiau savivaldybės privalo skirti lėšų kompensacijoms bei dotacijoms.

„Europos Sąjungos reglamentuose numatyta, kad viešasis transportas gali būti dotuojamas. Kaip ir kitose ES šalyse, Vilniaus miesto savivaldybė viešąjį transportą dotuoja, todėl privalo jį valdyti ir reguliuoti”, – sako asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.

Grįš kitais metais

Remiantis savivaldybės informacija, planuojama, kad su privačiais vežėjais, kurie laimės viešuosius konkursus vežti keleivius sostinėje, bus sudaromos ilgalaikės sutartys. Jos galios septynerius metus, be to, bus numatyta galimybė jas pratęsti dar trejiems metams.

Konkursus numatoma skelbti ne tik privežamiesiems maršrutams, bet pagrindiniams maršrutams, kuriuose vieno kilometro savikaina yra didžiausia. „Teikiame projektą tarybos nariams svarstyti trečiąjį kartą. Tikimės, kad šį kartą Tarybos nariai jam pritars“, – sako K. Lubys.

Jeigu Vilniaus miesto taryba projektui pritars, privatūs vežėjai į sostinės gatves vėl galės sugrįžti ne anksčiau kaip kitų metų rudenį.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka